Paprasta maistinė želatina gali tapti papildomu azoto šaltiniu augalui, tačiau specialistai ragina iš šio būdo nesitikėti stebuklų – želatina nėra visavertės trąšos ir neprivers nežydinčios vėzdūnės staiga apsipilti žiedais.
Užtenka vieno šaukšto
Naminį tirpalą paruošti paprasta. Reikia vieno nubraukto šaukšto maistinės želatinos ir litro vandens.
Susiję straipsniai
Pirmiausia želatiną patariama ištirpinti nedideliame kiekyje šilto vandens, tada pripilti likusį vandenį, kad iš viso susidarytų litras tirpalo. Prieš laistant būtina palaukti, kol jis atvės iki kambario temperatūros.
Tokiu tirpalu laistoma ne išdžiūvusi, o jau šiek tiek drėgna žemė.
Tačiau kartoti procedūros kas savaitę nereikėtų. „Wprost“ autorė Ewa Jagalska pabrėžia, kad namuose auginamai vėzdūnei saugiau trąšų duoti mažiau nei nuolat ją papildomai maitinti. Dirvožemyje susikaupęs per didelis ištirpusių druskų kiekis gali pažeisti šaknis, o vienas pirmųjų požymių – džiūstantys lapų galiukai.
Todėl želatinos tirpalą siūloma vertinti kaip vienkartinę arba retkarčiais naudojamą papildomą priemonę, o ne nuolatines rudens trąšas.
Ką iš tiesų duoda želatina?
Internete galima rasti teiginių, kad želatina augalą aprūpina daugybe skirtingų mineralinių medžiagų. Tačiau svarbiausia jos savybė augalams yra visai kita.
Želatina yra baltyminis produktas, kuriame yra azoto. Tyrimai, kuriuose želatina buvo naudojama kaip biostimuliatorius, parodė, kad ji gali padidinti azoto kiekį augaluose ir skatinti jų augimą.
Vis dėlto svarbi išlyga – tokie eksperimentai buvo atliekami su žemės ūkio augalais, o ne konkrečiai su vėzdūnėmis. Todėl želatinos nereikėtų laikyti moksliškai patvirtintu specialiu šios kambarinės gėlės tręšimo būdu.
Jei nėra žiedų, šaukšto didinti neverta
Azotas pirmiausia susijęs su vegetatyviniu augimu, todėl daugiau želatinos nereiškia daugiau žiedų.
Kad vėzdūnė gerai augtų ir žydėtų, jai pirmiausia reikia pakankamai ryškios, tačiau išsklaidytos šviesos. Tamsesniame kambario kampe augalas gali išgyventi, tačiau jo augimas ir žydėjimas paprastai bus menkesnis. Tiesioginiai stiprūs saulės spinduliai vėzdūnei taip pat netinka.
Svarbus ir laistymas. Žemė turėtų išlikti šiek tiek drėgna, tačiau šaknys negali nuolat mirkti vandenyje.
Todėl jei vėzdūnė nežydi, pirmiausia verta įvertinti, ar jai ne per tamsu, ar augalas neperlaistytas, ar jo žemė nėra nualinta bei smarkiai suslėgta. Vien želatina šių problemų neišspręs.
Rugsėjį dar galima, bet stebėkite augalą
Vasaros pabaiga ir rugsėjo pradžia gali būti tinkamas metas lengvai papildomai pamaitinti vėzdūnę, jeigu ji vis dar aktyviai leidžia naujus lapus.
Svarbi ne pati kalendorinė data, o sąlygos namuose. Jei augalui vis dar pakanka šilumos ir šviesos, jis gali tęsti aktyvų augimą.
Tačiau dienoms trumpėjant vėzdūnės augimas paprastai sulėtėja. Tuomet tręšimą geriau mažinti, o ne bandyti augalą dirbtinai skatinti augti.
Kada želatiną geriau palikti virtuvėje
Yra situacijų, kai tokio tirpalo geriau visai nenaudoti.
Jeigu vėzdūnės lapai gelsta, o žemė vazone yra nuolat šlapia, pirmiausia reikėtų patikrinti augalo šaknis – papildomas maitinimas gali tik pabloginti padėtį.
Želatinos tirpalo taip pat nerekomenduojama pilti ką tik persodintai vėzdūnei arba augalui, kurį nusilpnino kenkėjai.
Svarbiausia nepamiršti, kad želatina neatstoja kompleksinių trąšų. Papildoma azoto porcija dar nereiškia, kad augalas gauna visas jam būtinas maisto medžiagas.
Sveikai ir aktyviai augančiai vėzdūnei toks virtuvinis būdas gali būti nedidelė papildoma pagalba. Tačiau tamsiame kampe stovinčiam ir žiemoti besiruošiančiam augalui net geriausios trąšos nepakeis vieno svarbiausių dalykų – šviesos.
Parengta pagal „Wprost“