Serenčiai pasižymi savybėmis, dėl kurių juos verta panaudoti ruošiant daržo lysves kitam sezonui. Įterpti į dirvą jie gali padėti ją praturtinti organinėmis medžiagomis, o augančių serenčių šaknų išskiriami junginiai gali slopinti kai kuriuos augalams žalingus dirvožemio nematodus.
Kodėl serenčiai naudingi darže
Serenčiai vertinami ne tik dėl ryškių žiedų ir ilgo žydėjimo. Šie augalai pasižymi specifiniu kvapu, kurį lemia jų lapuose ir kitose dalyse esančios aromatinės medžiagos.
Susiję straipsniai
Dėl šios savybės serenčiai dažnai sodinami šalia daržovių, tikintis sumažinti kai kurių kenkėjų daromą žalą. Vis dėlto vien jų kvapas negarantuoja, kad darže neliks amarų, baltasparnių ar kitų nepageidaujamų vabzdžių.
Ypač vertingos serenčių šaknys. Jose susidaro biologiškai aktyvūs junginiai, kurie gali slopinti tam tikrų rūšių dirvožemyje gyvenančius augalams parazitinius nematodus.
Šie smulkūs organizmai pažeidžia augalų šaknis, todėl daržovės gali prasčiau augti, silpti, o jų derlius sumažėti.
Tačiau svarbu žinoti, kad serenčių poveikis priklauso nuo jų rūšies, auginimo sąlygų ir konkrečių nematodų. Todėl vien nužydėjusių augalų užkasimas nėra universali priemonė nuo visų dirvoje gyvenančių kenkėjų.
Kaip serenčius paversti natūralia trąša
Pasibaigus žydėjimui serenčių nebūtina išmesti. Jų antžemines dalis galima panaudoti kaip žaliąją trąšą, kuri palaipsniui irdama praturtins dirvožemį organinėmis medžiagomis.
Pirmiausia augalus reikėtų išrauti arba nupjauti. Jų stiebus, lapus ir nuvytusius žiedynus rekomenduojama susmulkinti sekatoriumi.
Susmulkintas augalų dalis galima paskleisti ant tuščių daržo lysvių ir negiliai įterpti į dirvą.
Per rudenį ir žiemą augalų liekanos palaipsniui skaidosi. Šio proceso metu dirvožemis papildomas organinėmis medžiagomis, kurios ilgainiui gali pagerinti jo struktūrą ir gebėjimą išlaikyti drėgmę.
Tai ypač aktualu daržo lysvėms, kuriose kasmet auginamos daržovės ir iš kurių su derliumi pašalinama dalis maisto medžiagų.
Vis dėlto serenčių liekanos nėra visaverčių trąšų pakaitalas. Jų nauda pirmiausia susijusi su papildomos organinės medžiagos įterpimu į dirvožemį.
Ypač verta prisiminti nuėmus pomidorų derlių
Vienas iš būdų panaudoti nužydėjusius serenčius – įterpti juos į lysves, kuriose vasarą augo pomidorai.
Nuėmus pomidorų derlių pirmiausia reikėtų pašalinti senus stiebus, lapus ir kitas augalų liekanas, ypač jei pomidorai sirgo grybinėmis ligomis.
Tuomet ant lysvės galima paskleisti susmulkintus sveikų serenčių stiebus, lapus ir žiedynus bei įterpti juos į dirvą.
Serenčių šaknų išskiriamos medžiagos gali sudaryti nepalankias sąlygas kai kuriems dirvožemio nematodams, o augalų liekanos, įterptos į dirvą, prisideda prie jos organinių medžiagų atsargų papildymo.
Tačiau nereikėtų tikėtis, kad užkasus serenčius pavyks sunaikinti pomidorų ligų sukėlėjus ar visiškai išvalyti dirvą nuo kenkėjų. Nuo dirvožemyje plintančių ligų taip pat padeda apsisaugoti sėjomaina, tinkamas augalų liekanų tvarkymas ir sveikų sodinukų pasirinkimas.
Ką svarbu žinoti prieš užkasant
Serenčių liekanas geriausia įterpti į tuščias lysves, kai daržo sezonas jau baigtas.
Jeigu augalai sveiki, jų stiebus ir lapus galima susmulkinti bei sumaišyti su viršutiniu dirvos sluoksniu. Taip jie lengviau skaidysis, o dirvožemio mikroorganizmai palaipsniui perdirbs augalinę medžiagą.
Svarbu nepalikti didelių nesusmulkintų stiebų sankaupų, ypač sunkioje ir drėgnoje dirvoje, kurioje augalinės liekanos gali irti lėčiau.
Jeigu serenčiai buvo stipriai pažeisti ligų, jų liekanų geriau neįterpti tiesiai į lysves, kad kartu su jomis nebūtų platinami ligų sukėlėjai.
Parengta pagal „Glavred“