Pomidorų stiebų rudenį neišmeskite: pravers daug kur

Per vasarą pomidorų augalai sukaupia mineralinių medžiagų, o tvirti jų stiebai gali būti panaudoti net kaip konstrukcinė medžiaga sode.

Tačiau prieš nusprendžiant, ką su išrautais pomidorais daryti, juos būtina atidžiai apžiūrėti.

Svarbiausia taisyklė – pakartotinai galima naudoti tik sveikus augalus. Kai kurie ligų sukėlėjai ant nudžiūvusių stiebų gali išlikti iki kito sezono.

Pavyzdžiui, alternariozės ir septoriozės sukėlėjai gali išgyventi augalų liekanose, todėl ligotų pomidorų nereikėtų mesti į įprastą, neįkaistantį kompostą.

Visiškai išdžiūvusius sveikų pomidorų stiebus galima sudeginti, o likusius pelenus panaudoti sode.

Pomidorų pelenai savo savybėmis panašūs į medienos pelenus – juose yra kalio ir nemažai kalcio. Be to, jie gali didinti dirvožemio pH.

Todėl pelenus reikia berti saikingai. Rekomenduojama maždaug 93 kv. m plotui naudoti ne daugiau kaip maždaug 19 litrų pelenų.

Jų nereikėtų berti prie šilauogių ir kitų rūgščią dirvą mėgstančių augalų. Netinka jie ir lysvei, kurioje bus auginamos bulvės – didesnis dirvožemio pH sudaro palankesnes sąlygas bulvių rauplėms.

Prieš deginant augalų liekanas, žinoma, būtina atsižvelgti ir į vietos taisykles dėl atliekų deginimo.

Pomidorų stiebus galima ne visiškai sudeginti, o apanglinti.

Skirtumas svarbus: visiškai sudegus augalui lieka mineraliniai pelenai, o ribojant deguonies patekimą vykstančios pirolizės metu gaunama bioanglis. Ji išlaiko porėtą anglies struktūrą ir gali būti naudojama dirvožemiui gerinti.

Vien pomidorų stiebų šiam tikslui reikėtų labai daug – iš viso sezono augalų gali likti vos kelios saujos bioanglies. Todėl juos verta deginti kartu su sumedėjusiomis sodo atliekomis, pavyzdžiui, nugenėtomis šakomis.

Gautą bioanglį rekomenduojama susmulkinti ir kelias savaites palaikyti komposte arba maistinių medžiagų tirpale. Šviežia bioanglis iš pradžių gali sugerti dirvoje esančias maisto medžiagas.

Sveikus pomidorų stiebus galima susmulkinti ir užkasti maždaug 30 cm gylyje.

Žemėje augalinės liekanos suyra veiksmingiau nei šaltame komposto kaupe. Storesnius stiebus verta susmulkinti, kad jie greičiau ir tolygiau suirtų.

Tačiau svarbiausia – kur juos užkasite.

To nereikėtų daryti lysvėje, kurioje kitais metais augs pomidorai, paprikos, baklažanai arba bulvės. Alternariozės ir septoriozės sukėlėjai gali išlikti dirvoje ir senose augalų liekanose.

Į tokią vietą bulvinių šeimos augalus rekomenduojama grąžinti tik po dvejų ar trejų metų.

Kur kas saugiau pomidorų liekanas užkasti lysvėse, kuriose kitąmet augs kopūstai, svogūnai ar kiti česnakinių šeimos augalai. Tinka ir pupelėms skirtos lysvės.

Tai bene netikėčiausias būdas panaudoti pomidorų stiebus.

Jeigu jie sveiki, tvirti, tačiau dar nepraradę lankstumo, iš jų galima nupinti laikiną augalų atramą arba dekoratyvinį vainiką.

Šviežiai nupjautus stiebus pirmiausia patariama maždaug valandą palaikyti saulėje, kad jie šiek tiek apvystų. Ilgesnius galima lenkti į žiedą, o galus perpinti tarpusavyje.

Ilgaamžės konstrukcijos tikėtis nereikėtų – džiūdami pomidorų stiebai tampa trapūs. Tačiau vienam sezonui tokia atrama gali tikti.

Vainikai laikosi kiek geriau, ypač laikomi sausoje patalpoje. Kadangi džiūdami žali stiebai susitraukia, juos reikia pinti gana tvirtai ir keliose vietose surišti virvele.

Jeigu pomidorų stiebų susikaupė daug, jais galima iškloti takelius tarp lysvių.

Stiebai suguldomi vienas ant kito, o virš jų užpilamas medžio skiedrų arba šiaudų sluoksnis.

Toks paklotas užstoja šviesą ir rudenį bei žiemą slopina piktžolių augimą. Iki pavasario didžioji dalis po mulčiu likusių augalų jau būna pradėjusi irti.

Tačiau yra ir trūkumas – drėgnas stiebų bei skiedrų sluoksnis gali tapti patogia žiemojimo vieta šliužams.

Todėl tokį sluoksnį patariama palikti tik takelio viduryje ir nestumti prie pat lysvių.

Taip pat geriau jo nenaudoti prie lysvės, kurioje kitais metais bus auginami pomidorai ar kiti bulviniai augalai – nuo augalų liekanų ant apatinių lapų su lietaus purslais gali patekti ligų sukėlėjų.

Sveikus pomidorų lapus galima panaudoti ir kitaip – iš jų gaminamas tradicinis antpilas nuo amarų bei smulkių vikšrų.

Maždaug 475 ml susmulkintų pomidorų lapų užpilti apie 950 ml vandens ir palikti per naktį. Vėliau skystis perkošiamas ir prieš naudojimą praskiedžiamas.

Pomidorų lapuose yra tomatino ir kitų giminingų alkaloidų.

Tiesa, patikimų mokslinių tyrimų, įrodančių tokio purškalo veiksmingumą, nėra daug. Tai pirmiausia tradicinis sodininkų naudojamas metodas.

Dar svarbiau – antpilui galima naudoti tik visiškai sveikų augalų lapus. Jei pomidorai sirgo, taip galima išplatinti ligų sukėlėjus po visą sodą.

Tokio tirpalo taip pat nereikėtų purkšti ant kitų bulvinių šeimos augalų. Jį būtina laikyti vaikams ir naminiams gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.

Jeigu pomidorų augalai stipriai pažeisti ligų, nė vienas iš šių šešių būdų jiems netinka.

Tokius augalus rekomenduojama sudėti į maišą, kelioms dienoms palikti saulėje, kad augaliniai audiniai ir juose esantys ligų sukėlėjai žūtų, o vėliau išmesti kartu su buitinėmis atliekomis.