Jungtinėje Karalystėje atliktas „Houzz“ tyrimas parodė, kad 16 proc. porų remonto metu buvo rimtai pagalvojusios apie išsiskyrimą arba skyrybas. Tarp porų, kurios kartu gyvena penkerius metus ar trumpiau, tokių buvo jau 20 proc. Tuo metu tarp kartu 30 metų ir ilgiau gyvenančių porų – tik 7 proc.
Tai reiškia, kad maždaug kas penktai jaunai porai remontas tampa ne vien finansiniu ar buitiniu, bet ir santykių išbandymu.
Didžiausias konfliktas – ne sienų spalva
Susiję straipsniai
Nors iš pirmo žvilgsnio galima pagalvoti, kad poros daugiausia ginčijasi dėl interjero skonio, tyrimai rodo, kad didžiausias įtampos šaltinis dažniausiai yra daug žemiškesnis – pinigai.
Kitame Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime 28 proc. respondentų nurodė, kad pagrindinė remonto konfliktų priežastis buvo finansai. Dar 19 proc. nesutarė dėl prioritetų, o 16 proc. – dėl to, kiek laiko iš tikrųjų užtruks darbai. Iš viso daugiau kaip pusė – 57 proc. būstų savininkų – pripažino dėl remonto sprendimų susipykę su partneriu.
Tačiau pinigai nėra vienintelė problema.
Remontuojant tenka nuolat priimti dešimtis smulkių sprendimų: kiek išleisti, ką taisyti pirmiausia, kokias medžiagas rinktis, ar verta samdyti meistrus, ar dalį darbų atlikti patiems.
Tai, kas įprastame gyvenime būtų kelių minučių pokalbis, remontuojant gali kartotis kelias savaites ar mėnesius.
Jaunesnėms poroms – sunkiau
Įdomu tai, kad santykių trukmė turi didelę reikšmę.
„Houzz“ JAV tyrime vos 4 proc. visų porų teigė remonto metu svarsčiusios apie išsiskyrimą ar skyrybas. Tačiau tarp kartu penkerius metus ar trumpiau gyvenančių porų šis skaičius išaugo iki 12 proc., o tarp kartu 30 metų ir ilgiau gyvenančių – tesiekė 2 proc.
Skiriasi ir tai, dėl ko žmonės ginčijasi.
Jaunesnės poros dažniau konfliktuoja dėl baldų pasirinkimo. Poros, kurios kartu gyvena tris dešimtmečius ar ilgiau, dažniau nesutaria dėl dažų spalvų ir grindų.
Apskritai dažniausiai minimi ginčų objektai buvo dažų spalvos, baldai ir grindų medžiagos.
Remontas parodo tai, kas iki tol netrukdė
Psichologai atkreipia dėmesį, kad remontas retai pats savaime „sugadina“ santykius.
Dažniau jis sustiprina tai, kas jau egzistavo: skirtingą požiūrį į pinigus, kontrolę, atsakomybę, tvarką ar riziką.
Vienam partneriui gali būti svarbiausia sutaupyti, kitam – padaryti kokybiškai ir ilgam. Vienas nori sprendimus priimti greitai, kitas gali kelias savaites rinktis plyteles. Vienam netvarka ir neapibrėžtumas beveik netrukdo, kitam gyvenimas tarp dėžių ir dulkių tampa nuolatiniu streso šaltiniu.
Būtent todėl remontas kartais tampa savotišku santykių „didinamuoju stiklu“.
Vis dėlto dauguma nesigaili
Paradoksalu, tačiau net ir po konfliktų didžioji dalis porų savo sprendimo remontuoti būstą nesigaili.
Jungtinėje Karalystėje 89 proc. porų teigė, kad galutinis rezultatas buvo vertas viso proceso. 59 proc. po remonto namuose jautėsi patogiau, 53 proc. – laimingiau, 42 proc. – tvarkingiau, o 39 proc. – ramiau.
JAV rezultatai dar ryškesni: net 96 proc. porų sakė, kad renovacijos rezultatas buvo vertas patirto streso.
Kitaip tariant, remontas santykiams gali būti pavojingas ne todėl, kad žmonės renkasi skirtingas plyteles, o todėl, kad vienu metu susiduria keli stiprūs stresoriai – pinigai, laikas, nuovargis ir būtinybė nuolat tartis.
Ir vis dėlto daugumai porų, kurios sugeba šį etapą pereiti, atnaujintas būstas tampa ne konflikto priežastimi, o bendro darbo rezultatu.
Parengta pagal „Financial Times“