Mikorizė – natūralus ryšys tarp grybo ir augalo šaknų.
Grybas išleidžia milijonus mikroskopinių gijų – hifų. Jos tampa tarsi augalo šaknų sistemos tęsiniu ir pasiekia dirvoje esančią drėgmę bei mineralines medžiagas ten, kur pačios šaknys jų nepasiektų.
Mainais augalas grybui atiduoda dalį fotosintezės metu pagamintų cukrų.
Susiję straipsniai
Tai nėra trąšos. Mikoriziniai grybai patys augalo „nepamaitina“, tačiau gali padėti jam efektyviau pasinaudoti tuo, kas jau yra dirvoje.
Svarbiausia – kad grybai pasiektų gyvas šaknis
Vien suberti preparatą į sodinimo duobę neužtenka.
Mikorizės sporos turi atsidurti tiesiai prie gyvų šaknų.
Jeigu milteliai tiesiog sumaišomi su visu iškastu dirvožemiu, didelė jų dalis gali likti per toli nuo šaknų. Spora pradeda dygti, tačiau nepasiekusi gyvos šaknies ilgai neišgyvena.
Todėl preparatu rekomenduojama lengvai apibarstyti drėgną šaknų gumulą, ypač vietas, kur matomos jaunos baltos šaknelės, ir nedidelį kiekį įberti į sodinimo duobės dugną.
Čia daugiau nebūtinai reiškia geriau – svarbiausias yra kontaktas.
Rudenį mikorizei susiformuoti – palankus metas
Kol antžeminė daugiamečių augalų ir krūmų dalis ruošiasi ramybės periodui, jų šaknys šiltoje rudens žemėje dar kurį laiką auga.
Kol dirvos temperatūra išlieka aukštesnė nei maždaug 4 laipsniai, šaknų veikla gali tęstis. Grybų kolonizacija aktyviausia šiltesnėje dirvoje ir smarkiai lėtėja temperatūrai nukritus žemiau maždaug 15 laipsnių.
Todėl ankstesnis rudens sodinimas mikorizei suteikia laiko pradėti formuoti ryšį su šaknimis dar prieš žiemą.
Pavasarį augalas gali startuoti jau turėdamas didesnį požeminį tinklą.
Tinka ne kiekvienam augalui ir ne kiekvienai dirvai
Mikorizės preparatai ypač gali praversti ten, kur natūralus dirvožemis buvo stipriai suardytas – pavyzdžiui, naujos statybos teritorijose, kur statant namą buvo nukastas ar perstumdytas viršutinis žemės sluoksnis.
Jie naudingi ir sodinant augalus į vazonus, nes pirktiniuose substratuose natūralių mikorizinių grybų gali būti labai mažai arba visai nebūti.
Tačiau senoje, sveikoje, mažai judintoje sodo žemėje natūralus grybų tinklas jau gali būti susiformavęs, todėl papildomas preparatas nebūtinai sukels įspūdingą skirtumą.
Dar viena detalė, kurią lengva pražiūrėti: ne visi augalai sudaro tokią pačią mikorizę.
Daugelis daugiamečių augalų, rožių, vaismedžių ir nemažai dekoratyvinių krūmų gali bendradarbiauti su vadinamaisiais endomikoriziniais grybais.
Ąžuolams, pušims, beržams ir kai kuriems kitiems medžiams būdingos kitokios – ektomikorizinės – partnerystės.
O šilauogėms, azalijoms ir rododendrams reikalinga specializuota erikoidinė mikorizė.
Kai kurie augalai, tarp jų kopūstai, brokoliai, burokėliai ar špinatai, įprastų mikorizinių partnerysčių apskritai nesudaro.
Todėl prieš perkant preparatą verta patikrinti, kam jis skirtas.
Ir dar viena taisyklė – kartu nereikėtų persistengti su fosforo turinčiomis trąšomis. Kai fosforo dirvoje labai daug, augalui mikorizės „paslaugos“ tampa mažiau reikalingos ir partnerystė gali vystytis prasčiau.
Parengta pagal „Gardening Know How“