Rudenį šių 5 daugiamečių nenukirpkite: žiemą jie sodui duos daugiau, nei manote

Apie penkis daugiamečius augalus, kurių rudenį nereikėtų skubėti kirpti, rašo sodininkystės portalas „Gardening Know How“. Leidinio autorė Teo Spengler pabrėžia, kad kai kurių augalų grožis nesibaigia nuvytus žiedams – rudenį ir žiemą jie išlaiko dekoratyvias sėklų galvutes, įdomius siluetus, tampa maistu paukščiams ir prieglobsčiu vabzdžiams.

Rausvažiedė ežiuolė ('Echinacea purpurea') – vienas tų daugiamečių augalų, kurie gali žydėti labai ilgai. Žiedai pasirodo vasaros pradžioje, o tinkamai prižiūrimas augalas gali žydėti iki pirmųjų šalnų ar net šiek tiek ilgiau.

Vasarą nužydėjusių žiedų šalinimas skatina augalą formuoti naujus pumpurus, todėl šiltuoju sezonu ežiuoles verta reguliariai apžiūrėti. Tačiau rudeniui įsibėgėjus elgtis reikėtų priešingai – sekatorių padėti į šalį.

Paliktos tamsios ežiuolių galvutės tampa vertingu maisto šaltiniu paukščiams. Stiebai ir kitos augalų liekanos suteikia vietų peržiemoti pavienėms bitėms bei kitiems naudingiems vabzdžiams.

Be to, sudžiūvę ežiuolių stiebai ir kūgio formos sėklų galvutės žiemą suteikia gėlynui struktūros – ypač apsitraukę šerkšnu ar sniegu. Todėl augalus geriau nupjauti tik pavasarį, kai pradeda rodytis naujas augimas.

Rudbekijos ('Rudbeckia hirta') vertinamos dėl ryškiai geltonų žiedų su tamsiu viduriu. Jos paprastai žydi nuo birželio iki rugsėjo, tačiau palankiomis sąlygomis žydėjimas gali tęstis ir spalį.

Tai gausiai besisėjantys augalai. Jei nenorima, kad rudbekijos išplistų po visą gėlyną, dalį nužydėjusių žiedų vasarą galima pašalinti. Vis dėlto rudenį bent dalį augalų verta palikti ramybėje.

Sudžiūvusios sėklų galvutės tampa maistu laukiniams paukščiams, o nenupjauti stiebai suteikia prieglobstį vabzdžiams. Palikta antžeminė augalo dalis taip pat gali padėti apsaugoti šaknų zoną nuo staigių temperatūros svyravimų.

Šilokas ‘Autumn Joy’ – puikus pavyzdys augalo, kurio dekoratyvumas nesibaigia kartu su žydėjimu.

Tai maždaug 60 cm aukščio ir panašaus pločio kerus formuojantis daugiametis augalas, turintis mėsingus pilkšvai žalius lapus ir plačius, plokščius žiedynus.

Žiedai iš pradžių būna žalsvi, vėliau tampa rausvi, dar vėliau įgauna sodresnius raudonus ar lašišinius atspalvius. Artėjant žiemai jie nusidažo vario, rūdžių ir tamsiai ruda spalva.

Net visiškai nudžiūvę žiedynai nepraranda formos, todėl šilokas išlieka dekoratyvus visą žiemą. Be to, žydėjimo metu jis labai patrauklus bitėms, drugeliams ir kitiems vėlyvojo sezono apdulkintojams.

Rekomenduojama šio augalo rudenį nepjauti. Nudžiūvusius stiebus geriausia pašalinti anksti pavasarį.

Šis aukštaūgis daugiametis augalas 'Eutrochium purpureum' gali tapti tikru gėlyno akcentu. Jam patinka drėgnesnė dirva ir saulėta vieta, o stiebai palankiomis sąlygomis gali užaugti net iki maždaug 3 metrų.

Vasaros pradžioje augalas išaugina gausią žalią lapiją, o nuo liepos iki rugsėjo pasipuošia didelėmis kupolo formos rausvomis, levandų arba purpurinėmis žiedų kekėmis. Žiedai turi švelnų vanilės kvapą ir pritraukia daug bičių bei drugelių.

Tačiau dekoratyvumas nesibaigia žydėjimu.

Atvėsus orams žiedynai patamsėja, o jų vietoje lieka bronzinės sėklų galvutės. Aukšti stiebai žiemą sukuria išraiškingą siluetą, o sėklos tampa maistu paukščiams.

Todėl šį augalą rekomenduojama nupjauti tik pavasarį.

Paprastoji zunda (Eryngium planum) išsiskiria metalinio mėlynumo žiedynais ir dygliuota, architektūriška lapija.

Augalas formuoja standžius, maždaug iki metro aukščio kerus ir geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje.

Pavasarį pasirodo melsvai žali lapai su šviesiomis gyslomis, vasarą – ryškiai mėlyni žiedynai, kuriuos lanko bitės ir drugeliai.

Rudenį žiedynai įgauna bronzinių ir sidabrinių tonų, tačiau jų struktūra išlieka. Todėl net žiemą augalas gali atrodyti įspūdingai.

Ypač gražiai sausos zundos atrodo apsitraukusios šerkšnu.

Taigi rudeninis gėlyno tvarkymas nebūtinai turi reikšti visų daugiamečių nupjovimą iki žemės. Kartais geriausia, ką galima padaryti, – tiesiog palikti augalą ramybėje iki pavasario.