1. Nepalikite plikos dirvos
Vienas naudingiausių rudens darbų – dirvos mulčiavimas.
Nuėmus daržovių derlių ar sutvarkius gėlynus, atvira žemė lieka veikiama lietaus, vėjo ir temperatūros svyravimų. Stiprios liūtys gali išplauti maisto medžiagas, o vėjas – ardyti paviršinį dirvos sluoksnį.
Susiję straipsniai
Todėl specialistai pataria žemę uždengti organiniu mulčiu. Tam tinka kompostas, lapų pūdinys, susmulkinti sveiki medžių lapai ar kitos natūralios medžiagos.
Mulčias padeda sušvelninti dirvožemio temperatūros svyravimus ir apsaugo augalų šaknis nuo šalčio.
Rekomenduojamas maždaug 3–7 cm storio sluoksnis, atsižvelgiant į mulčiavimo medžiagą ir augalus.
Mulčio nereikėtų glausti prie pat medžių kamienų ar daugiamečių augalų stiebų pagrindo – nuolat drėgna aplinka gali paskatinti puvimą.
2. Pasirūpinkite lauke paliktais vazonais
Net ir šalčiui atsparūs augalai vazonuose žiemą patiria didesnį pavojų negu augdami grunte.
Priežastis paprasta: plonas vazono sieneles šaltis persmelkia greičiau, o ribotame žemės kiekyje šaknys yra prasčiau apsaugotos.
Todėl specialistai pataria vazonus sustumti arčiau pastato sienos, geriausia nuo šiaurinių vėjų apsaugotoje vietoje.
Vazonus taip pat galima pastatyti ant specialių kojelių ar kitų padėklų, kad vanduo laisvai ištekėtų per drenažo angas. Užsistovėjęs vanduo, užšalęs ir išsiplėtęs, gali pažeisti ne tik šaknis, bet ir patį indą.
Jautrius šalčiui augalus reikėtų pernešti į jų rūšiai tinkamą žiemojimo vietą. Vieniems pakanka vėsios, bet neužšąlančios patalpos, kitiems reikia šviesos ir šilumos.
Prieš įnešant augalus į namus verta apžiūrėti lapus ir stiebus – ant jų gali slėptis kenkėjų.
123 rf nuotr.
3. Pašalinkite ligų pažeistus augalus
Rudenį nėra būtina visiškai išvalyti kiekvieną gėlyną. Džiūstantys daugiamečių augalų stiebai ir sėklų galvutės žiemą gali būti naudingi paukščiams bei vabzdžiams.
Tačiau ligų pažeisti augalų likučiai – visai kas kita.
Ant lapų, stiebų ir kitų augalų dalių gali išlikti grybinių ligų sukėlėjų, kurie kitą sezoną vėl užkrečia naujus ūglius.
Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti miltligės, rožių juodulių ar kitų ligų paveiktus augalus.
Patariama tokią medžiagą surinkti ir pašalinti, o ne dėti į įprastą namų komposto krūvą, kurioje ne visada pasiekiama pakankama temperatūra ligų sukėlėjams sunaikinti.
Sode verta pašalinti ir pūvančius vaisius, užsilikusias ligotas daržoves bei kitus augalų likučius, galinčius tapti infekcijos židiniais.
Tačiau visiškai švariai nugrėbti kiekvieno kampelio nereikia. Sveiki lapai po krūmais ar atokesnėse vietose gali būti naudingi dirvožemiui ir žiemojantiems gyvūnams.
4. Nepalikite žemėje šalčiui jautrių gėlių gumbų
Kai kurios vasarą gausiai žydėjusios gėlės Lietuvos žiemos lauke paprastai neištveria.
Tai pirmiausia jurginai, kanos ir kardeliai. Jų gumbus, šakniastiebius ar gumbasvogūnius reikėtų iškasti ir išsaugoti iki pavasario.
Tiesa, visų augalų nereikia skubėti kasti dar prieš pirmąją šalną.
Pavyzdžiui, jurginų antžeminė dalis po pirmųjų lengvų šalnų paprastai pajuoduoja. Tuomet, nelaukiant stipraus dirvos įšalo, galima pradėti juos kasti.
Augalų stiebai nupjaunami, požeminės dalys atsargiai iškeliamos iš žemės, pašalinamas dirvožemio perteklius.
Prieš sandėliuojant būtina jas tinkamai apdžiovinti ir apžiūrėti, ar nėra puvinio požymių.
Žiemą augalų atsargos laikomos neužšąlančioje, vėsioje vietoje. Tačiau laikymo drėgnumą reikia pritaikyti konkrečiai rūšiai: pavyzdžiui, jurginų gumbai neturi visiškai perdžiūti, o kardelių gumbasvogūniams svarbus geras vėdinimas.
Per žiemą juos reikėtų kelis kartus patikrinti ir pašalinti pradėjusius pūti.
5. Paskutinį kartą nupjaukite veją – bet ne per trumpai
Nors kalendoriuje jau rudens pabaiga, veja vis dar gali augti. Jos augimą lemia ne mėnuo, o temperatūra, drėgmė ir kitos sąlygos.
Todėl paskutinio pjovimo datos nereikėtų nustatyti vien pagal kalendorių.
Jeigu veja dar auga, dirva nėra įmirkusi ar įšalusi, ją galima nupjauti. Tačiau paskutinį kartą nereikėtų žolės nuskusti itin trumpai.
Rekomenduojams palikti maždaug 6–8 cm aukščio žolę, nors konkretus aukštis priklauso nuo vejos tipo ir priežiūros sąlygų.
Per trumpai nupjauta veja gali būti jautresnė žiemos stresui, o peraugusi, išgulusi žolė sudaro palankesnes sąlygas ligoms.
Dar vienas svarbus darbas – pašalinti storą nukritusių lapų sluoksnį nuo vejos.
Jeigu lapai ilgai guli tankia, šlapia danga, po jais trūksta šviesos ir oro, todėl gali atsirasti išretėjusių vejos plotų.
Tačiau nedidelį sausų lapų kiekį galima susmulkinti vejapjove, jeigu jie neuždengia žolės storu sluoksniu.
6. Nepamirškite laistymo sistemų ir sodo įrankių
Paskutinis darbas neretai paliekamas vėliausiai, nors dėl jo aplaidumo galima patirti ir finansinių nuostolių.
Prieš šalčius reikia pasirūpinti laistymo žarnomis, lauko čiaupais, vandens talpyklomis ir automatinėmis laistymo sistemomis.
Vanduo šaldamas plečiasi, todėl uždarose sistemose gali pažeisti vamzdžius, jungtis, vožtuvus ar purkštuvus.
Specialistai rekomenduoja išleisti vandenį iš lauko žarnų, jas susukti ir padėti į sandėlį ar garažą.
Jeigu sklype įrengta automatinė laistymo sistema, ją reikia paruošti žiemai pagal gamintojo reikalavimus. Kai kuriose sistemose būtina pašalinti likusį vandenį suslėgtu oru – netinkamai atliekant šį darbą galima sugadinti įrangą, todėl prireikus vertėtų kreiptis į specialistus.
Taip pat reikėtų patikrinti lauko vandens čiaupus, užsukti žiemai nenaudojamo vandens tiekimą ir ištuštinti pažeidžiamas vamzdžių atkarpas.
Nepamirškite ir kastuvų, grėblių, sekatorių bei vejapjovės.
Prieš padedant įrankius žiemoti, juos verta nuvalyti, išdžiovinti, prireikus pagaląsti ir apsaugoti metalines dalis nuo korozijos.
Ne viską sode reikia sutvarkyti iki paskutinio lapelio
Ruošiant sodą žiemai svarbu nepersistengti.
Nors tvarkinga aplinka atrodo patraukliai, visiškai nuplikinti gėlynai, pašalinti sveiki lapai ir iki žemės nupjauti daugiamečiai augalai ne visada yra geriausias sprendimas.
Dalis augalų liekanų saugo dirvą nuo šalčio, o sėklos ir stiebai tampa maisto bei prieglobsčio šaltiniu paukščiams ir vabzdžiams.
Todėl svarbiausia – atskirti darbus, kurie būtini augalų sveikatai ir sodo įrangos apsaugai, nuo tų, kuriuos drąsiai galima palikti pavasariui.
Parengta pagal „Homes & Gardens“