Bandymas nustebino rezultatais
Šaltuoju metų laiku skalbiniai ant įprastos džiovyklės kartais džiūsta visą parą ar net ilgiau. Jeigu kambaryje vėsu, drėgna ir nėra pakankamos oro cirkuliacijos, procesas dar labiau užsitęsia.
Norėdami išsiaiškinti, kiek gali padėti oro sausintuvas, specialistai išdžiovino du vienodus skalbinių kiekius. Vienu atveju buvo naudojamas oro sausintuvas, kitu – drabužiai palikti džiūti be jo.
Susiję straipsniai
Rezultatas buvo akivaizdus: naudojant prietaisą džiovinimo trukmė sutrumpėjo beveik perpus.
Be to, bandymo metu oro sausintuvas iš aplinkos surinko apie du litrus vandens. Tai svarbu ne tik norint greičiau išdžiovinti drabužius, bet ir siekiant išvengti drėgmės pertekliaus namuose.
Kai skalbiniai džiūsta kambaryje, audiniuose esantis vanduo garuoja į aplinką. Jeigu ši drėgmė nepašalinama, ji gali kondensuotis ant šaltų langų, išorinių sienų ar kitų paviršių. Ilgainiui tokios sąlygos tampa palankios pelėsiui.
Oro sausintuvas surenka dalį ore esančios drėgmės, todėl padeda palaikyti sausesnę aplinką.
Kur pastatyti oro sausintuvą
Patariama drabužius išskleisti ant įprasto skalbinių stovo, o oro sausintuvą pastatyti netoliese.
Svarbu jo nestatyti tiesiai po šlapiais skalbiniais, nes nuo jų gali lašėti vanduo. Taip pat būtina palikti pakankamai vietos orui patekti į prietaisą ir iš jo išeiti.
Daugeliui modelių rekomenduojama palikti bent 20 cm tarpą nuo sienų ar baldų, tačiau tikslūs atstumai priklauso nuo gamintojo instrukcijų.
Efektyviausiai prietaisas gali veikti mažesnėje, pakankamai šiltoje patalpoje, kurioje uždarytos durys ir langai. Taip jis surenka daugiausia būtent iš skalbinių išgaruojančios drėgmės, o ne sausina iš kitų patalpų ar lauko patenkantį orą.
Specialistai rekomenduoja reguliariai patikrinti, ar drabužiai jau sausi, kad prietaisas neveiktų ilgiau, negu būtina.
Baigus džiovinti patalpą reikėtų išvėdinti, ypač jeigu joje nėra veiksmingos mechaninės vėdinimo sistemos.
Ar tai pigiau negu elektrinė džiovyklė
Nors oro sausintuvas padeda sutrumpinti džiovinimo laiką, ekonomiškiausiu pasirinkimu jį vadinti būtų netikslu.
Naudojant energiją taupančią skalbinių džiovyklę su šilumos siurbliu vieno skalbinių kiekio išdžiovinimas gali kainuoti mažiau nei naudojant oro sausintuvą.
Tiesa, rezultatai priklauso nuo konkretaus prietaiso, jo elektros sąnaudų, skalbinių kiekio ir elektros kainos.
Šildomos elektrinės skalbinių džiovyklės taip pat gali būti gana ekonomiškas sprendimas mažesniam drabužių kiekiui. Tačiau jos paprastai dirba lėčiau nei būgninės džiovyklės ir, kitaip nei oro sausintuvai, pačios nepašalina iš patalpos drėgmės.
Todėl svarbu įvertinti ne tik elektros sąnaudas, bet ir tai, kiek skalbinių tenka džiovinti bei kokios sąlygos yra namuose.
Kodėl neverta skalbinių krauti ant radiatorių
Kitas įprastas būdas – šlapius drabužius sukrauti ant šildymo radiatorių. Vis dėlto specialistai jo nerekomenduoja.
Storas drabužių sluoksnis gali trukdyti šilumai sklisti į patalpą. Be to, iš skalbinių garuojantis vanduo didina kambario oro drėgnumą.
Jeigu langai ar išorinės sienos šalti, ant jų gali pradėti kauptis kondensatas.
Drabužius geriau džiovinti ant atskiro stovo, paliekant tarp jų tarpus oro cirkuliacijai.
Paprasti būdai, padedantys sutaupyti laiko
Oro sausintuvas nėra vienintelis sprendimas, galintis sutrumpinti skalbinių džiovinimą.
Prieš kabinant drabužius verta įjungti papildomą skalbyklės gręžimo ciklą, jeigu tai leidžia audinių priežiūros rekomendacijos. Kuo mažiau vandens lieka skalbiniuose, tuo greičiau jie išdžiūsta.
Svarbu ir neperkrauti džiovinimo stovo. Tarp drabužių palikti tarpai leidžia geriau judėti orui, todėl drėgmė išgaruoja sparčiau.
Prireikus galima naudoti ventiliatorių, kuris pagerina oro cirkuliaciją aplink skalbinius. Tačiau ventiliatorius pats drėgmės nepašalina, todėl patalpą vis tiek reikia vėdinti arba naudoti oro sausintuvą.
Galiausiai verta stebėti namų oro drėgnumą. Kasdienėmis sąlygomis patartina palaikyti maždaug 40–60 proc. santykinį oro drėgnumą, o esant kondensato ar pelėsio problemų – ieškoti ir jų priežasčių.
Parengta pagal „Which?“