Šildymo sezono pradžios rezultatai: 97 proc. daugiabučių išvengė sutrikimų

Nors kai kuriuose namuose pasitaikė sudėtingų techninių gedimų, dėl kurių šildymo teko palaukti ilgiau, visi jie jau pašalinti. Specialistai taip pat primena, kad atvėsę radiatoriai nebūtinai reiškia gedimą – dažniausiai tai ženklas, kad automatizuota šildymo sistema tinkamai reaguoja į lauko temperatūros pokyčius.

„Mano BŪSTO“ duomenimis, 97 proc. bendrovės prižiūrimų daugiabučių šildymo sezonas prasidėjo sklandžiai. Šiuose namuose jau daugiau kaip 25 paras nefiksuota šildymo sistemų gedimų, o šiluma tiekiama nepertraukiamai, jos intensyvumą reguliuojant pagal oro sąlygas.

Sklandžią sezono pradžią užtikrinti padėjo išankstinis pasirengimas, šilumos punktų techninė priežiūra ir nuolatinė jų veikimo stebėsena. Vis dėlto dalyje namų techninių nesklandumų išvengti nepavyko. Dauguma jų buvo pašalinti operatyviai, tačiau pasitaikė ir sudėtingesnių gedimų, kurių remontas užtruko ilgiau, nei planuota.

„Absoliuti dauguma šilumos punktų yra automatizuoti, todėl daugeliui gyventojų šildymo sezono pradžia praėjo beveik nepastebimai – namuose tiesiog tapo šilčiau. Vis dėlto maždaug 3–4 proc. namų susidūrėme su techniniais gedimais. Suprantame, kad žmogui, kurio namuose šalta, geri bendri rezultatai nėra paguoda. Todėl net ir keli procentai namų, kuriuose šildymas neprasidėjo sklandžiai, mums yra per daug. Visus gedimus jau pašalinome, o sudėtingesnes situacijas išanalizuosime, kad ateityje galėtume dar geriau pasirengti ir greičiau reaguoti“, – sako už „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos darbą Vilniuje atsakingas Andžejus Gabrūnas.

Nors šildymo sistemos jau veikia, gyventojai kartais sunerimsta pastebėję, kad radiatoriai vieną dieną karšti, kitą – vos šilti ar net visiškai atvėsę. Tačiau, pasak „Mano BŪSTO“ priežiūros grupės vadovo Vido Balbuckio, dažniausiai tai natūralus automatizuotos šildymo sistemos veikimas.

Tokios sistemos šilumos tiekimą reguliuoja pagal lauko temperatūrą. Orams atšalus, šildymas automatiškai intensyvėja, o atšilus – silpnėja. Lauko temperatūrai pasiekus +10 °C, priklausomai nuo šilumos punkto nustatymų, šildymas gali visai išsijungti.

„Jeigu vakar radiatoriai buvo karšti, o šiandien atvėso, pirmiausia verta pasižiūrėti į termometrą už lango. Atšilus orams automatika sumažina šildymą, kad namas nevartotų daugiau šilumos, nei reikia. Tai ne gedimas, o tinkamai veikiančios sistemos požymis. Svarbiausia ne tai, kiek karšti radiatoriai, o ar namuose palaikoma komfortiška temperatūra“, – aiškina V. Balbuckis.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad šildymo sistema neveikia kaip elektros jungiklis. Net ir sustabdžius šildymą, radiatoriai bei vamzdynai kurį laiką išlaiko šilumą. Ir atvirkščiai – sistemai vėl įsijungus, reikia laiko, kol šiluma pasklinda po visą namą.

Automatizuotas šildymo valdymas ne tik užtikrina komfortišką temperatūrą namuose, bet ir leidžia išvengti nereikalingo šilumos vartojimo. Modernizuoti šilumos punktai ir išmaniosios valdymo sistemos gyventojams padeda sutaupyti vidutiniškai iki 15 proc. šilumos, o kai kuriuose daugiabučiuose sutaupymas siekia net 20–30 proc.

Mažesnis suvartojimas tiesiogiai atsispindi ir sąskaitose. Kadangi apie 85 proc. „Mano BŪSTO“ prižiūrimų daugiabučių šildymo sistemos jau modernizuotos, didžioji dalis bendrovės klientų gali tikėtis mažesnio šilumos suvartojimo ir šį sezoną. Tai ypač aktualu prognozuojant didesnes šildymo išlaidas.