Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovės Aušros Bartkevičienės, šie papildomi sprendiniai įtraukti į modernizavimo procesą siekiant labiau atliepti gyventojų poreikius ir lūkesčius.
„Tiek gyventojai, tiek daugiabučių administratoriai nori, kad modernizuojami būstai būtų modernesni, labiau pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams, o patys pastatai – estetiškai patrauklesni. Įgyvendinus minėtas priemones atnaujinti daugiabučiai neretai pasikeičia taip, kad juos sunku atskirti nuo naujos statybos namų“, – tikina A.Bartkevičienė.
Vis dėlto tokie sprendimai priklauso nuo konkretaus pastato techninių galimybių, projektavimo reikalavimų ir gyventojų sutarimo, todėl juos svarbu apsvarstyti dar rengiant bendrą daugiabučio modernizavimo projektą.
Susiję straipsniai
Įtraukus šiuos darbus į projektą juos galima įgyvendinti kartu su kitomis atnaujinimo priemonėmis, o finansuoti lengvatiniu kreditu, kurio grąžinimo laikotarpis siekia iki 20 metų.
Didesni langai gali sustiprinti erdvės pojūtį
Modernizuojant daugiabutį padidintos langų ir balkonų durų angos gali padėti į patalpas įleisti daugiau natūralios šviesos, o platesnis vaizdas į lauką – sustiprinti erdvės pojūtį. Kauno technologijos universiteto mokslininkė dr. Lina Šeduikytė atkreipia dėmesį, kad natūrali šviesa yra vienas svarbiausių kokybiškos gyvenamosios aplinkos elementų. Ji svarbi ne tik patalpų apšvietimui, bet ir žmogaus savijautai, budrumui, miego bei aktyvumo ritmui.
„Ne mažiau reikšmingas ir erdvės pojūtis. Jį lemia ne vien faktinis kambario plotas. Didesnis matymo laukas, geresnis vaizdas į lauką, šviesesnė patalpa ir vizualinis ryšys su išorine aplinka gali net ir nedidelį būstą padaryti subjektyviai erdvesnį“, – aiškina dr. L.Šeduikytė.
Nors didesni langai gali padėti sukurti šviesesnę ir vizualiai erdvesnę aplinką, mokslininkė pabrėžia, kad renkantis tokius sprendimus svarbu įvertinti ir galimus trūkumus. Vasarą pro didelius langus patenkanti saulės šiluma gali lemti patalpų perkaitimą.
Žiemą didesni įstiklinti plotai taip pat gali turėti įtakos šilumos nuostoliams, nes net ir šiuolaikiniai langai paprastai pasižymi mažesne šilumine varža nei gerai apšiltintos sienos.
„Geriausias rezultatas pasiekiamas ne tiesiog didinant stiklo plotą, bet ieškant pusiausvyros tarp dienos šviesos, vaizdo į lauką, energinio efektyvumo ir šiluminio komforto skirtingais metų laikais“, – teigia dr. L.Šeduikytė.
Iš ankšto sandėliuko į papildomą poilsio erdvę
Ne mažiau reikšmingų pokyčių gali suteikti naujo balkono įrengimas ar esamo praplėtimas. Architektas Arūnas Lapinskas pastebi, kad daugelio senos statybos daugiabučių balkonai yra gana siauri, todėl jų panaudojimo galimybės ribotos. Juose dažniausiai laikomi daiktai ar džiovinami skalbiniai, tačiau patogiai leisti laisvalaikį tokioje erdvėje sudėtinga.
„Senos statybos daugiabučių balkonų gylis dažnai siekdavo vos apie metrą, todėl juos praplėtus atsiveria visiškai naujos erdvės panaudojimo galimybės. Erdvesniame balkone galima įsirengti jaukią poilsio vietą, auginti augalus ar užsiimti mėgstama veikla.
O gyventojams, kurių butuose balkono iki šiol nebuvo, jo įrengimas gali iš esmės pakeisti kasdienius įpročius ir suteikti daugiau galimybių pabūti gryname ore neišeinant iš namų“, – sako architektas.
Pasak A.Lapinsko, mažame vieno ar dviejų kambarių bute balkonas gali suteikti dar vieną, jo nuomone, itin svarbų privalumą – daugiau privatumo. „Kai bute gyvena keli žmonės, papildoma vieta, kurioje galima pabūti vienam, yra didelis privalumas. Pavyzdžiui, jei vienas žmogus dirba svetainėje, kitas balkone gali skaityti, ilsėtis ar kalbėtis telefonu. Tokiu atveju balkonas tampa ne tik fiziniu, bet ir socialiniu buto erdvės išplėtimu“, – teigia architektas.
Individualūs norai turi derėti su bendru pastato vaizdu
Architektas Andrius Ropolas atkreipia dėmesį, kad naujų balkonų įrengimas, esamų plėtimas ir langų angų didinimas gali pakeisti ne tik atskirų butų, bet ir viso daugiabučio išvaizdą.
Todėl svarbu, kad gyventojų pageidavimai būtų suderinti tarpusavyje.
Pasak jo, siekiant išlaikyti vientisą pastato vaizdą nebūtina visiems gyventojams rinktis vienodus sprendimus. Galima parengti bendrą architektūrinę koncepciją arba pasiūlyti kelis tarpusavyje derančius langų ir balkonų variantus, iš kurių gyventojai galėtų rinktis pagal savo poreikius.
„Atnaujinto daugiabučio fasadas gali būti tiek tradicinis, tiek netikėtai žaismingas, mažai primenantis tipinį seną daugiabutį. Tokiu atveju patys gyventojai tampa namo architektais“, – sako A.Ropolas.