Ką galima sėti lapkritį
Lapkričio mėnesį pasėtos morkos, petražolės ir krapai žiemoja dirvoje ir sudygsta anksti pavasarį, todėl jų derlių galima nuimti keliomis savaitėmis anksčiau nei pasėjus pavasarį. Pagrindinė žieminės sėjos sąlyga – pasirūpinti, kad sėklos nespėtų sudygti iki šalčių, rašo „Deccoria“.
Morkos šiam auginimo būdui tinka geriausiai. Jų sėklos sudygsta net esant +3 °C temperatūrai, todėl sėją reikėtų atidėti, kol nusistovės pastovūs šalti orai. Kai kuriais atvejais ją galima nukelti net iki gruodžio. Dar vienas privalumas – žieminės morkos subręsta anksčiau, nei suaktyvėja pagrindinis jų kenkėjas, todėl nuo jo beveik nenukenčia.
Susiję straipsniai
Petražolės elgiasi panašiai – jos gali sudygti jau esant +2 °C temperatūrai. Pasirodžius daigams, augalams reikia drėgmės, tačiau paprastai jos pakanka nuo žiemos pabaigoje tirpstančio sniego, todėl papildomai laistyti lysvės nereikia.
Su krapais situacija kiek sudėtingesnė. Jie dirvoje peržiemoja tik sėklų pavidalu, todėl rekomenduojama juos sėti spalio pabaigoje ir visą lapkritį, kai augti jau per šalta. Mat pradėjusius dygti krapus gali pražudyti net menkiausia šalna.
Ar dar galima sodinti česnakus ir svogūnus?
Česnakus geriausia sodinti iki lapkričio, kai dirva įšilusi iki 8–10 °C. Tarp augalų paliekami 10–15 cm tarpai. Pasodinus lysvė lengvai užberiama žemėmis ir mulčiuojama. Pavasarį danga nuimama, lysvė reguliariai ravima, o česnakai paprastai kasami liepą, kai pradeda vysti jų lapai.
Žieminius svogūnus laiškams rekomenduojama sodinti iki spalio pabaigos. Iki šalčių jie turėtų išleisti šaknis ir užauginti 2–3 lapus, nes būtent tokios stadijos augalai geriausiai ištveria šalčius. Šaltesniuose regionuose lysvę papildomai galima uždengti plonu mulčio sluoksniu. Derlius renkamas gegužę ir birželį.
Ką dar nuveikti darže lapkritį?
Nuėmus derlių nuo lysvių pašalinamos visos augalų liekanos: lapai, šaknys ir stiebai. Ligų pažeistos dalys išmetamos, o sveikos keliauja į kompostą. Tuomet daržas perkasamas ir, jei norima, patręšiamas organinėmis trąšomis, pavyzdžiui, mėšlu ar kompostu, įmaišant jas į viršutinį 10–20 cm dirvos sluoksnį.
Tuščias lysves reikėtų mulčiuoti nukritusiais lapais, šiaudais ar kita organine medžiaga. Toks sluoksnis žiemą padeda išlaikyti dirvoje drėgmę ir apsaugo ją nuo nepalankių oro sąlygų.