„Didesnė parama svarbi tiek siekiant sumažinti pažeidžiamiems gyventojams tenkančią finansinę naštą ir paskatinti juos pritarti namo atnaujinimui, tiek pasirengti galimam energijos kainų augimui ateityje. Labiausiai tai gali paveikti nuo iškastinio kuro priklausomus namų ūkius, todėl didžiausias paramos intensyvumas numatytas būtent iškastiniu kuru šildomų daugiabučių gyventojams“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė.
Paramos lygį lems šildymui naudojamas kuras
Pagal naujo kvietimo sąlygas pažeidžiamiems gyventojams numatoma kompensuoti 50 arba 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. 80 proc. valstybės parama bus skiriama pažeidžiamiems butų savininkams, gyvenantiems iškastiniu kuru šildomuose daugiabučiuose, taip pat nustatytais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės galios katilinėje.
Susiję straipsniai
Daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas neiškastinis kuras, pažeidžiamiems gyventojams parama sieks 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Abiem atvejais 100 proc. dengiamos jiems tenkančios projekto parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos.
J.Lepardinienė primena, kad pažeidžiamais namų ūkiais laikomi gyventojai, gaunantys būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Kitiems namų ūkiams parama priklausys nuo savivaldybės
Naujas finansavimo modelis leis tame pačiame daugiabutyje taikyti skirtingą valstybės paramos intensyvumą atsižvelgiant į konkretaus būsto savininko situaciją. Į pažeidžiamų namų ūkių grupę nepatenkantiems gyventojams bazinis paramos dydis sieks 15, 20 arba 25 proc., priklausomai nuo savivaldybei pagal Savivaldybių paramos renovacijai indeksą (SPRI) priskirtos grupės. Pasirinkus papildomai skatinamus sprendimus parama galės būti dar didesnė.
Be to, papildoma parama bus skiriama už šilumos punkto bei vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą, architektūros kokybės gairių taikymą ir skydinę modernizaciją. Įgyvendinus visus tris sprendimus bendras paramos intensyvumas galės siekti iki 40 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.
Valstybės parama leis sumažinti gyventojo paskolos likutį
Modernizacijos darbams finansuoti gyventojai galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis iki 20 metų laikotarpiui. Pirmuosius penkerius metus joms bus taikoma 3 proc. metinė palūkanų norma. Išmokėta valstybės parama sumažins paskolos likutį, todėl butų savininkams reikės grąžinti tik po paramos pritaikymo likusią dalį.
„Pavyzdžiui, jei 50 kv. m butui tenkanti tinkamų finansuoti energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų suma siektų apie 7,2 tūkst. eurų, iškastiniu kuru šildomame daugiabutyje taikant 80 proc. paramą gyventojui tektų padengti apie 1,4 tūkst. eurų. Neiškastiniu kuru šildomame name, kur parama siektų 50 proc., gyventojo dalis sudarytų apie 3,6 tūkst. eurų“, – orientaciniu pavyzdžiu dalijasi APVA direktoriaus pavaduotoja programų vystymui.
Konkreti suma priklausys nuo buto ploto, pasirinktų modernizacijos priemonių ir tinkamų finansuoti išlaidų.
Atskiros paraiškos dėl didesnės paramos teikti nereikės
Gyventojams, turintiems teisę į didesnę paramą, nereikės dėl jos atskirai teikti individualios paraiškos APVA. Kaip ir iki šiol, sprendimą dėl daugiabučio modernizacijos priims butų ir kitų patalpų savininkai, o bendrą projekto paraišką pateiks projekto administratorius.
Ar konkrečiam būsto savininkui skirta būsto šildymo išlaidų kompensacija, bus tikrinama Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, todėl gyventojams nereikės patiems rinkti pažymų.
Dar prieš teikiant paraišką jie galės pasitikslinti, ar gali pretenduoti į didesnę paramą, kreipdamiesi į APVA konsultacijų centrus, veikiančius 10 Lietuvos regionų.
Aiški, detali informacija – APVA konsultacijų centruose
Konsultacijų centruose pažeidžiamų namų ūkių atstovai taip pat galės gauti atsakymus į visus iškylančius klausimus apie daugiabučių modernizavimą. Juose dirbantys specialistai padės individualiai įvertinti namo atnaujinimo privalumus, išsklaidyti abejones. Didesnė parama kartu su aiškiai pateikiama informacija apie finansavimo sąlygas gali padėti gyventojams geriau suprasti modernizacijos naudą ir lengviau priimti sprendimą dėl namo atnaujinimo.
Planuojamame skelbti naujame daugiabučių modernizavimo kvietime numatoma finansuoti apie 640 projektų, apimančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Beveik 8 tūkst. jų priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams.
Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 proc.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.



