Toks yra bene pagrindinis prezidentės D.Grybauskaitės politinis kredo, kurio ji ištikimai laikosi aštuonerius metus – nuo pat pirmosios savo kadencijos pradžios. Tai šalies vadovė patvirtino ir užvakar skaitydama metinį pranešimą Seime.
Po Seimo kadencijos, kurioje pirmu smuiku grojo jos nekenčiami kairieji, D.Grybauskaitė, aišku, džiaugėsi triuškinama „valstiečių“ pergale ir iš karto puolė ja kuo labiau naudotis – mat jie nepatyrę ir lengvai valdomi.
„Valstiečiai“ ir jų vadovai, kuriems didžiulė valdžia tarsi nukrito iš dangaus, iš pradžių D.Grybauskaitės lūkesčius pateisino su kaupu.
Vyriausybėje į kone pusę ministrų kėdžių buvo susodinti prezidentės statytiniai. Tuojau pat pulta vykdyti jos nurodymų – išmėtyti iš postų jai seniai nepatikusius valstybinių įmonių ir įstaigų vadovus.
Taip pat klusniai buvo šokama pagal jos dūdelę užsienio ir gynybos politikos srityse.
Atsilygindama prezidentė nuolat suokė, kad visiškai žalių politikos naujokų valdžia – nauja viltis ir galimybė Lietuvai, todėl ją reikia tiktai palaikyti ir laiminti.
Nieko keista, kad naivūs provincialai dar užvakar, laukdami šių metų prezidentės pranešimo Seime, parlamento pirmininko V.Pranckiečio lūpomis postringavo, jog jų sąjunga ir draugystė su prezidente – gelžbetoninė, o didelę dalį gauto pasitikėjimo kredito jie net jau atidirbę.
Ir še tau! Nors šalies vadovė jau anksčiau porą kartų buvo suurzgusi ant sumaišties ir kvailysčių liūne greitai įklimpusios „valstietijos“, tokios uraganiškos pylos, kuri užgriuvo Naisių kunigaikštį R.Karbauskį ir jo pavaldinius, mažai kas tikėjosi.
Prezidentė D.Grybauskaitė metiniame pranešime papunkčiui su žemėmis sumaišė visus darbus, kuriais labiausiai giriasi „valstiečiai“ ir jų vadai Seime bei Vyriausybėje.
Po karališkuoju kirviu krito antradienį pagaliau patvirtintas Darbo kodeksas, praėjusią savaitę pristatyta mokesčių pertvarka, esą skirta padėti vargingiausiems, tuos varginguosius dar labiau nuskurdinsiąs PVM lengvatos šildymui panaikinimas, jau seniai visus nervinanti ir juokinanti aukštojo mokslo reforma, viešojo sektoriaus dirbtinės permainos ir netgi, o Perkūne, šventasis karas su alkoholiu!
Susiję straipsniai
D.Grybauskaitė rėžė, kad ši valdžia kenčia nuo reformų imitacijos manijos ir sunkiai serga atsakomybės stoka bei politiniu pakrikimu.
Jei „valstiečiai“ ir jų vadai turėtų šiek tiek kietesnį stuburą nei V.Pranckiečio praėjusiame gyvenime puoselėtos aktinidijos, šalies vadovės būtų pirmiausia paklausę – o ką ji pati ir jos komanda siūlo?
Juk kaip ir kiekvienais metais konkrečios prezidentės vizijos, receptų ar siūlymų jos pranešime neįmanoma aptikti.
Ką ji, pavyzdžiui, siūlytų daryti su mokesčiais, jeigu dabar kritikuoja jų perstumdymą, ar su švietimo sistema, kurios reformą vadina tik nekilnojamojo turto parceliavimu ir imitacija?
Juodoji tylos skylė žioji net toje vietoje, kur, pavyzdžiui, prezidentė sau ir jos globojamoms specialiosioms tarnyboms žeria pagyras dėl esą sėkmingos kovos su korupcija.
Bet kaipgi yra dėl daugybės žlugusių tyrimų ir tų žmonių, kurie ilgai gyvena prislėgti į kairę ir į dešinę svaidomų įtarimų, vėliau tyliai panaikinamų?
Atrodo, kad tuoj tuoj, ir pusė Lietuvos taps įtariamaisiais – tereikia užstalėje palaidyti liežuvį. Matyt, neatsitikinai vis dažniau girdėti kalbų, kad tokioje šalyje gyventi nemiela, todėl verčiau emigruoti.
Kodėl prezidentė dabar pliekė valdžią dėl to, kad ji visą atsakomybę permetė Trišalei tarybai, o praėjusioje kadencijoje tuomečius valdančiuosius lupo už tai, kad su ta taryba nepakankamai konsultuojasi?
Kodėl šalies vadovė vis dėlto pasirašė musulmonų šalims būdingą alkoholio draudimų paketą, kurį pati iš Seimo tribūnos vadino tautą ne vienijančiu, o skaldančiu beprasmių draudimų rinkiniu?
Tačiau bene labiausiai D.Grybauskaitės pranešime akį ir ausį rėžia kitkas – liaupsės vadinamosioms tradicinėms ir klasikinėms partijoms.
Staiga šalies vadovė praregėjo ir suprato seną tiesą – gyvybinga ir stabili demokratinė politinė sistema neįmanoma be stiprių tradicinių partijų.
Tačiau kas, jei ne D.Grybauskaitė, visą savo įvaizdį grindė būtent tokių partijų nuožmia kritika, jų menkinimu ir net teisiniu persekiojimu? Būtent tokia jos kritika padėjo užkopti į valdžios olimpą dabartiniams veikėjams, kuriuos ji jau kone atvirai vadina žmonių suvedžiotojais.
Žinoma, dabar jos liaupsės skirtos konservatoriams ir socialdemokratams, kurie, priešingai nei „valstiečiai“, vienu balsu atsakė liaupsėmis jai dėl esą teisingos ir taiklios kritikos.
Galbūt šios partijos tikisi, kad „valstiečiams“ subyrėjus perims valdžią, bet iki to momento dar turės nutekėti daug drumsto ir dvokiančio vandens, be to, tas momentas gali taip ir neateiti iki pat kadencijos pabaigos.
Todėl D.Grybauskaitei liks tiktai kasmet kartoti tą patį – tik vis griežtesniu tonu ir, be abejo, permetant atsakomybę dėl šalies bėdų kitiems, o ne sau.