Jei vaiko tėvas ar motina dėl nepagrįstų ir nesvarbių priežasčių vengia išlaikyti nepilnametį vaiką, o jų skola siekia 500 eurų, teismas juos turėtų pripažinti valstybės skolininkais.
Šiems asmenims valstybės institucijos ribotų paslaugų teikimą – jie negalėtų gauti licencijų, teikti deklaracijų, tvarkytis kitų dokumentų.
Tokias Valstybės skolos įstatymo ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisas užregistravo Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Anksčiau šis Seimo narys buvo pateikęs pasiūlymą iš alimentų nemokančių tėvų nuo vieno mėnesio iki metų atimti vairuotojo pažymėjimą.
Statistika rodo, kad Lietuvoje išlaikymo išmokų vaikams nemoka apie 84 tūkstančius tėvų.
– Ar šią situaciją pakeistų pastaruoju metu vis dažniau pasigirstantys politikų siūlymai? – „Lietuvos rytas“ paklausė Vaikų išlaikymo fondo (VIF) direktorės pavaduotojos Inos Skubilovienės.
– Visos priemonės yra geros, jei jos bus efektyviai įgyvendintos. Valstybės pareiga yra išsaugoti vaikystę, o tėvų pareiga – auginti, auklėti ir išlaikyti vaiką.
– Kas pasikeistų, jei išlaikyti vaikus vengiantys tėvai taptų valstybės skolininkais?
– Aš skaičiau tik patį Seimo nario pasiūlymą, bet nežinau, kokiomis priemonėmis planuojama tai įgyvendinti. Neaišku, kodėl išskirti tik mūsų skolininkai, juk daugybė fizinių asmenų turi įvairių skolų ir jų nemoka.
Kol kas neaišku, kokias poveikio priemones bus bandoma taikyti skolininkams ir kas tai įgyvendins. Alimentų nemokančius tėvus valstybės skolininkais turi pripažinti teismai, todėl neaišku, kaip jie susidoros su tokiu darbo krūviu.
– Išmokas vaikams sumokėjęs VIF turi galimybę atgauti pinigus iš alimentų nemokančių tėvų. Kiek jų pavyksta susigrąžinti?
– Skolų išieškojimo procentas kasmet po truputį auga. Pernai mums pavyko iš skolininkų atgauti apie 4 procentus vaikams sumokėtų išmokų. Bet šį procesą pradėjome tik nuo 2012 metų, o pats fondas buvo įkurtas 2008-aisiais.
Pinigus iš skolininkų susigrąžinome patys savo jėgomis ir savomis priemonėmis, o valstybė tebeieško kitų būdų, kad tas procesas būtų efektyvesnis.
Politikai kaip pavyzdį ne kartą minėjo kaimyninę Latviją, kurioje alimentų nemokantys tėvai negali net parduoti buto ar pasinaudoti kitomis valstybės paslaugomis.
Tačiau ten skaičiai taip pat nėra stebuklingi. Panaudodami įvairius apribojimus jie išieško apie 11 procentų skolų, o mes ir be jų susigrąžiname 4 procentus.
Be griežtų skolų išieškojimo priemonių, reikia ir visuomenės švietimo, kad visi suprastų, jog vaikus reikia išlaikyti ir užauginti.
– Kiek vaikų šiuo metu gauna išmokas iš fondo?
– Kas mėnesį išmokas iš VIF gauna apie 22 tūkstančius vaikų. Išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu pusantros bazinės socialinės išmokos. Šiuo metu tai 38 eurai.
– Kas mėnesį skolininkų sąrašus skelbiate ir internete.
Ar tai taip pat drausminimo priemonė?
– Pagal įstatymą skelbiame tik tų skolininkų pavardes, kurių gyvenamoji vieta nežinoma ir nėra galimybių jiems apie tai pranešti kitu būdu. Jei mūsų išsiųstas laiškas su sprendimu mokėti alimentus grįžta neįteiktas, jie informuojami viešai.
Siųsdami sprendimus kartais sužinome ir apie piktnaudžiavimo atvejus. Paaiškėja, kad vienas tėvų kreipėsi į mus, nors antrasis alimentus moka. Tarp daugybės mūsų klientų visko pasitaiko.
– Kokie žmonės paprastai vengia išlaikyti vaikus?
– Kiekvienas atvejis individualus. Negalėčiau apibūdinti skolininko portreto. Jų būna įvairių: bedarbių, turtingų, žinomų, piktų, išvykusių, besislapstančių. Skirtingas ir jų amžius – nuo 17 iki 70 metų.
Visuomenėje susiformavęs įvaizdis, kad visi skolininkai – bedarbiai. Tikrai taip nėra. Bedarbiai gauna pašalpas, iš kurių antstoliai kas mėnesį išskaičiuoja tam tikrą sumą.
Nemažai jų stengiasi atsiskaityti, kaip galėdami, kad netaptų piktybiškais skolininkais, nes vengimas išlaikyti vaiką Lietuvoje kriminalizuojamas – už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.
– Alimentus bando išieškoti ir antstoliai, kada įsikiša jūsų tarnyba?
– Vienas iš tėvų pirmiausia kreipiasi į antstolius, o jei jiems nepavyksta išieškoti pinigų, tada kreipiamasi į mus. Antstolio pažyma yra kaip įrodymas, kad vienas tėvų tikrai vengia išlaikyti vaiką.