„Yra gauta signalų, kad Nevėžyje pavojingai kyla vandens lygis. 12 val. jis jau buvo pakilęs 7 metrus 19 centimetrų“, - lrytas.lt sakė Kauno rajono mero patarėja Vilma Kasperavičienė.
Pasak vietos gyventojų, vanduo pavojingai kyla. Per valandą jo lygis pakyla apie 10 centimetrų. Teigiama, kad ledo sangrūdos susidarė prie Nevėžio ir Nemuno santakos.
Meteorologai informavo, kad Nevėžiu gali ateiti ledų banga. Šiuo metu upėje vanduo kyla dėl susidariusių ledų sangrūdų“, - sakė Kauno rajono savivaldybės Civilinės ir darbų saugos vyr. specialistė Regina Cibulskienė.
Nemuno ir Nevėžio pakrantėje gyvenančius žmones aplankė vietos seniūnai, gyventojai perspėti apie gresiančią stichinę nelaimę, jų prašoma informuoti apie pavojingus vandens lygio pokyčius.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį stipriai pakilus Neries vandens lygiui ties Kaunu svarstoma galimybė sprogdinti susidariusias ledo sangrūdas. Kaune dislokuoto Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai laukia įsakymo, tačiau abejojama ledų sprogdinimo efektyvumu.
Išsiliejusiai Neriai apsėmus Kauno rajone esančius Radikių, Naujasodžio bei Salių kaimus pirmadienio rytą skubiai sušauktas Kauno miesto Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdis. Jame buvo sprendžiama, kokių priemonių imtis šioje situacijoje.
Siūlyta ledlaužiu prastumdyti ledus, taip pat - sprogdinti ledų sangrūdas. Paskutinį kartą ledų sangrūdos buvo sprogdinamos 1996 metais.
„Laukiame įsakymo, po to žiūrėsime, kokių yra galimybių atlikti sprogdinimo darbus. Turime visą reikiamą įrangą, žinome, kaip tai daryti, tačiau aš asmeniškai skeptiškai vertinu šio metodo efektyvumą. Reikia atsižvelgti ir į šalia esančią infrastruktūrą, gyvenamuosius namus, laidus, galimą poveikį aplinkai“, - lrytas.lt žurnalistui sakė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas, majoras Vygandas Vilčiauskas.
Aplinkos apsaugos departamentas leido sprogdinimo darbus atlikti tik tuo atveju, jei sutramdyti stichijos nepavyktų kitomis priemonėmis. Prieš pagrindinius sprogdinimo darbus kariai turėtų paleisti mažo galingumo sprogstamąjį užtaisą, kuris išbaidytų žuvis, taip kuo mažiau pakenkiant upės faunai.
„Šilainių ir Eigulių seniūnijose bus atidaryti pagalbos ruožai, į kuriuos bus atvežti evakuoti gyventojai. Be to, budės autobusai, jeigu reikės surinkti evakuotus gyventojus, sveikatos ir slaugos ligoninės taip pat pasiruošusios priimti kauniečius, kuriems prireiks pagalbos“, - sakė Kauno savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius.
Pranešama, kad policijos pareigūnai pasiruošę budėti ir saugoti evakuotų gyventojų turtą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas budi nuo nakties, kuomet prasidėjo potvynis. Nuslūgus potvyniui gyventojams reikės ugniagesių-gelbėtojų pagalbos išpumpuojant gyvenamųjų namų rūsiuose susikaupusį vandenį.
„Šiuo metu ledai jau pajudėjo, vandens lygis krinta, tad sprogdinti dar nėra būtinybės. Jau paruošta grupė karių, jiems talkins bendrovės „Detonas“ specialistai. Stebime padėtį, budėsime šią ir kitą naktį, jeigu reikės, sprogdinsime, jeigu nereikės – ne“, - sakė J.Griškevičius.
Jeigu Neryje ledo sangrūdos vėl susidarys, jas sprogdinti ketinama ties Kauno miesto ir Kauno rajono riba, prie Salių kaime veikiančio prekybos centro „Maxima“. „Prognozuojame, kad sangrūdos gali susidaryti ten, kur yra salelės. Padės gelbėtojai, duos valčių sprogmenų gabenimui, kol kas mes esame operatyviniame pasiruošime“, - tikino J.Griškevičius.
Šiandien sušaukto pasitarimo metu buvo siūloma panaudoti ledlaužius, tačiau šio sumanymo vėliau atsisakyta. Ledlaužiai pajėgūs pralaužti iki 15 centimetrų storio ledą. Šiuo metu Neryje plaukia ledo lytys, kurių storis siekia 50-60 centimetrų.
Vilniuje pirmadienį Neris buvo pakilusi 2,13 metro. Pavojingiausia ledų sangrūda susidarė Neries žemupyje. Tačiau hidrologai ramina, kad ledų sangrūdos paprastai būna trumpalaikės. Upės vanduo pakyla ir pralaužia ledų užtvarą.
„Žmonės buvo evakuoti tik keliuose kaimuose Kauno rajone. Vilniaus rajone tokių didelių potvynių neturėtų būti. Sostinėje Neries vanduo turėtų pakilti dar 5,10 metro, kad vanduo užpiltų Katedros aikštę. Tačiau tai neįmanoma. Didelė dalis ledų jau išplaukė.
Pastarąjį kartą Neries vanduo buvo užpylęs Katedros aikštę 1931 ir 1946 metais. Tais metais buvo labai daug sniego. Tačiau paskui buvo paaukštintas upės pylimas, ir vanduo miesto gatvių nebepasiekė“, - sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.
Šiais metais taip pat buvo daug sniego, tačiau dalis jo ištirpo per pirmąjį atšilimą vasario pabaigoje. Vis dėlto daug jo dar likę Baltarusijoje, per kurią teka Neris. Todėl hidrologai prognozuoja, kad vanduo upėje kils, o potvynis neslūgs dar mažiausiai savaitę.
„Lietuvos ryto“ fotografas užfiksavo didelę ledų sangrūdą Neryje ties Panerių kaimu. Ledo lytys susigrūdo prie upėje esančios salos, upė patvino ir užliejo kelius.