Tai šiandien buvo didžiausias rūpestis dėl potvynio sukeltų problemų pamario krašte. Minijos kaimo pylimai vakar atlaikė vandenų ir lyčių spaudimą, kai upė laužėsi iki Upaitės ištakų, kimšdama ledus ir skandindama kelius. Žemiau Upaitės Minijos žiotys į Atmatą buvo išsilaužę anksčiau.
Šilutės rajone per parą potvynis išsiplėtė iki 17 tūkst. hektarų , nuo sausumos laiko atkirtęs 13 sodybų ir 29 žmones. Pagėgių savivaldybėje yra užlieta 15 tūkst. hektarų teritorija, nuo sausumos atkirsta 11 sodybų ir 59 žmonės. Apie 150 kilometrų vieškelių visu Nemuno žemupio ilgiu per abiejų savivaldybių 30 tūkst. hektarų užlietas teritorijas Vilkyškių, Liumpėnų, Pagėgių, Stoniškių, Usėnų, Juknaičių, Šilutės, Saugų, Kintų seniūnijose išsilieję Gėgės, Leitės, Veržės, Kamanos, Vilkės, Nemuno upės apsunkino susisiekimą su 25 sodybomis kaimuose. Bet labiausiai vargina Rusnę.
Ketvirtadienį 16 valandą ant užlietos 384 metrų kelio Šilutė-Rusnė atkarpos buvo 45 centimetrų vandens gylis, čia jau dvi paros veikia perkėla. Plento Šilutė-Klaipėda 200 metrų ruožas į Priekulę - po 19 cm vandens gyliu.
Rusnės gyventojai keiksnoja visų spalvų valdžias, kad per pastaruosius 20 metų tik politikavo, žadėjo pastatyti estakadą per užliejamą ruožą. Bet toliau galimybių studijos nenužengė nė viena.
Prieš potvynį Seimo narys šilutiškis liberalsąjūdietis Audrius Endzinas, Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis rašė krašto žmonėms viešus laiškus, aiškino, kad dabartinė savivaldybės administracija su direktoriumi konservatoriumi Šarūnu Laužiku priekyje klaidino visuomenę, kūrė gigantomanišką planą estakados statybai, bet įvykdyti jį nėra išteklių. Dar pažeidinėjo viešųjų pirkimų įstatymą, o atsakomybės nesulaukė. Politikai grasino interpeliacija ir merui V.Pozingiui.
Kol politikai virpino orą, ledai ir jų sangrūdos kimšosi toliau, gyventojai vandenų apsupty sprendė ir sprendžia kasdienes problemas – kad nepritruktų malkų, duonos, vandens, kad neištiktų ligos...Vakar ir šiandien pagalbos niekas nesišaukė.
„Po sprogimų Atmatos ledas ženkliau nepajudėjo, gal reikia dar didesnės jėgos“, -- saulei leidžiantis žurnalistei šiandien sakė Vandens kelių direkcijos Uostadvario posto darbuotojas Steponas Gintalas.
Ketvirtadienį Nemune ties Jurbarku savaime pajudėjo ledai. Nemuno vaga ledas plaukė neskilinėjęs, o šonuose lytys slinko pakrante ir vietomis išplito daugiau kaip puskilometrio pločiu.
Žiūrėkite reportažą apie potvynius Latvijoje.
Ant kranto susidarė lyčių sankaupos, kurios siekia iki penkių metrų aukštį. Ledas nuvertė keletą Jurbarko dviračių tako apšvietimo stulpų, sunaikino Jurbarko Nemuno lankoje stovėjusią vaikų žaidimų aikštelę ir nunešė mūrinę miesto vandenvietės vandens perpompavimo pastatotę.
Apsemta Jurbarko turgavietė bei dalis senamiesčio pastatų. Daugiau kaip dešimt namų panemunėje liko atitverti nuo gatvės ledų sangrūdų ir pakilusio vandens.
Panevėžio rajone ketvirtadienį ledas buvo sprogdinamas Sanžilos upėje. Kad lytys pajudėtų prireikė dvylikos sprogimų.
Kariai ketvirtadienio vakarą ruošiasi
sprogdinti ledų sangrūdas pamaryje, vienoje iš Nemuno deltos
atšakų - Atmatoje.
Kaip BNS sakė kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus,
jau yra atliktas bandomasis sprogdinimas, kuris turi nubaidyti žuvis
ir paukščius.
„Šiuo metu 200 metrų ilgio ir 100 metrų pločio ruože yra
išdėliota apie 100 kilogramų sprogmenų, kurie bet kurią minutę
bus susprogdinti“, - ketvirtadienio popietę sakė T.Balkus.
Artimiausiu metu Lietuvoje su nerimu laukiama potvynio ir
ledonešio pamaryje, kadangi ledo lytys iš daugelio Nemuno intakų
jau pasiekė patį Nemuną.
Dėl atlydžio pakilus vandens lygiui, susidarius ledų
sangrūdoms ir išsiliejus kai kurioms upėms, iš apsemtų vietovių
visoje Lietuvoje nuo savaitgalio iki šiol evakuoti keli šimtai
žmonių.