Pasak jo, nors žemiau Jurbarko buvusi ledų sangrūda pajudėjo
ir toje vietoje vandens lygis ėmė kristi, bet pradedant nuo
Panemunės miestelio iki pat upės žemupio vanduo tebekyla ir dar
ilgai kils.
„Dabar yra tik klausimas, kada prasidės ledonešis, nes su
ledonešiu prasidės tikrasis potvynis ir staigūs upės išsiliejimai
iš vagos. Tai prasidės jei ne ketvirtadienį, tai penktadienį, bet
tiksliai pasakyti, kur susidarys pirmoji sangrūda, prognozuoti
negalima. Jų visada būna apstu visoje šioje ilgoje atkarpoje“, -
ketvirtadienį BNS sakė LHT Hidrologijos skyriui vadovaujantis
A.Kajutis.
Mokslininko teigimu, hidrologiniu požiūriu, potvynis šiemet
nėra žymiai didesnis už daugiametį vidutinį, tačiau didelius
apsemtus plotus gali lemti dėl storo ledo susidarančios didelės
ledų sangrūdos.
„Vandens atsargos sniego dangoje šiemet 10 proc. didesnės už
vidutines. Vidutinis daugiametis potvynis yra, kai per jį nuteka 5,7
kubinio kilometro vandens, šiais metais nutekės 5,8 kubinio
kilometro. Formaliai žiūrint, jis pagal šį rodiklį tik šiek tiek
didesnis už vidutinį“, - sakė A.Kajutis.
„O išsiliejimus lemia sangrūdos. Hidrologiniu požiūriu tai
vidutinio dydžio potvynis, bet šiais metais buvo itin stora ledo
danga, todėl sangrūdos yra tvirtesnės. Paprastai vanduo pakyla pora
metrų, upė sukaupia energiją ir ją pralaužia, bet dabar ledo
lytys storesnės, ir dvejų metrų jau nepakanka“, - kalbėjo LHT
atstovas.
Artimiausiu metu Lietuvoje su nerimu laukiama potvynio ir
ledonešio pamaryje, kadangi ledo lytys iš daugelio Nemuno intakų
jau pasiekė patį Nemuną.
Dėl atlydžio pakilus vandens lygiui, susidarius ledų
sangrūdoms ir išsiliejus kai kurioms upėms, iš apsemtų vietovių
visoje Lietuvoje nuo savaitgalio iki šiol evakuota per 100 žmonių.
Siekiant išjudinti ledus, Panevėžio rajone trečiadienį popiet
sprogdintos ledų sangrūdos. Svarstoma, ar sprogdinimo darbus tęsti
ir ketvirtadienį.