„Ledų sangrūdos ilgis nuolatos svyravo, nes upė pasipildydavo ledų sąnašomis. Tačiau mums pavyko išsprogdinti per 300 metrų ilgio ruožą,“ ˗ sakė sprogdinimo darbams vadovavęs Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių sprogmenų naikinimo karininkas kapitonas Nerijus Alekna.
Kaip nurodyta anksčiau, pagrindinė kliūtis, neleidusi kariams naudoti didesnio galingumo užtaisų - šalia esanti sodų bendrija ir netoliese stovintis tiltas. Naudodami mažo galingumo pavienius užtaisus kariai siekė apsaugoti sodų bendrijos gyventojų infrastruktūrą, bet tuo pačiu siekė ir siekė galimo maksimalaus efekto.
Sprogdinimams buvo naudojama sprogstamoji medžiagas – plastitas. Tokiais užtaisais buvo sprogdinama nuo kranto specialia technologija ne elektriniu būdu.
„Vakarop jau tapo pavojinga atlikti sprogdinimo darbus, tačiau dar buvo likusi maždaug pusės kilometro ilgio sutrupinto ledo sangrūda. Kadangi toks ledas yra nestabilus ir nebėra didelių lyčių, yra tikimybė, kad upė dalį sangrūdos gali išskirstyti,“ ˗ sakė bataliono vadas mjr. N. Stankevičius.
Panevėžyje dislokuoti Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kovo 25 dieną rytą atvyks į tą pačią vietą atlikti žvalgybos. Jei paaiškės, kad ledų sangrūda nesumažėjo, sprogdimo darbai bus tęsiami.