Islandijos sostinėje Reikjavike, kuris yra salos pietvakariuose ir apie 160 km nuo ugnikalnio, jokių pavojų sveikatai nėra. Vėjas pučia į rytus ir pietvakarius, todėl pelenų stulpas keliauja link Europos. Tačiau pranešama, kad ketvirtadienį vėjas pasisuks į pietvakarius ir ugnikalnio pelenus turėtų atnešti į Reikjaviką, tad tai verčia daugelį islandų nerimauti.
Kadangi esu Islandijos universiteto studentė, tenka daug bendrauti su studentais iš užsienio, todėl galiu pasakyti, kad kai kurie labai nerimauja dėl galimos žalos sveikatai. Ne vienas nusipirko apsauginių kaukių, maisto atsargų kelioms dienoms, kad nereiktų išeiti iš namų.
Tačiau patys islandai į tai reaguoja kur kas šalčiau ir nuramina, kad žmonėms joks pavojus negresia. Be to, pastarieji pranešimai rodo, kad pelenų kiekis gerokai sumažėjo ir netgi pasisukus vėjui į sostinės pusę, vargu ar pelenai mus pasieks.
Panikos mieste nematyti, turbūt tik nerimas. Nerimaujama dėl kito ugnikalnio - Katla - išsiveržimo, tuomet reikėtų evakuoti apie 6000 žmonių, kai kurie miesteliai netgi būtų užtvindyti ledynų vandeniu. Tačiau kol kas jokių ženklų apie galimą Katlos ir Heklos išsiveržimą nėra.
Mieste gyvenimas juda įprasta vaga - bibliotekos pilnos studentų, vyksta kultūros renginiai, koncertai, linksmybės – viskas visiškai taip pat, kaip buvo prieš ugnikalnio išsiveržimą.
Tik tiek, kad ugnikalnis tapo pagrindine pokalbių tema. Net dėstytojai universitete paskaitos metu randa laiko pasidalinti apie tai, ką skaitė, girdėjo, paklausti, kaip jaučiamės.
Islandai, gyvenantys pietuose netoli ugnikalnio išsiveržimo vietos, žinoma, labiausiai nerimauja dėl gyvulių: arklių ir avių. Juos privalo laikyti uždarytus, kad gyvuliai neėstų pavojingų pelenų. Kelininkai ir pagalbos darbuotojai turi daugiau darbo. Tik išsiveržus ugnikalniui, buvo uždarytas pagrindinis kelias aplink šalį, taip pat mažesni keliai, tačiau kai kurios kelių atkarpos jau atidaromos ir automobiliams leidžiama važiuoti pelenų apipiltais keliais.
Tinklalapyje www.mbl.is straipsniai ir trumpos žinutės apie ugnikalnio aktyvumą, pelenų kiekį, padarinius ir kelininkų darbą atnaujinami kelis kartus per valandą, televizijoje taip pat daug kalbama apie tai. Informacija labai greit pasiekia skaitytojus, todėl visiems aišku, kas vyksta ir kokių priemonių imtis.