Ugnikalniai gali pakeisti gyvenimo ritmą

Vien tai, kad ankstesnį kartą – 1821 metais – iš po Ejafjadlajokudlio ledyno išsiveržęs ugnikalnis spjaudėsi maždaug pusantrų metų, nuteikia naujiems nemalonumams.

Tačiau tai – pusė bėdos. Mokslininkai įspėja, kad virpesiai iš Ejafjadlajokudlio gali sukelti ir kur kas galingesnį gretimo Katlos vulkano išsiveržimą.

Jau ir vulkano išsiveržimo iš po Ejafjadlajokudlio sukeltas ir per Europą skriejęs pelenų debesis milijonams žmonių atrodė kaip didžiausias košmaras.

Tačiau Katla išsiveržtų su 10 kartų didesne jėga ir dar aukščiau į dangų spjaudytų didžiulius pelenų kamuolius nei jo artimiausias kaimynas Islandijos pietuose.

Šiuos du ugnikalnius teskiria 20 km, o jungia magmos tunelių tinklas. Katlos vulkaną dengia apie 500 metrų ledo sluoksnis – maždaug du kartus storesnis nei jau dabartinės stichijos tirpdomo Ejafjadlajokudlio.

Kuo šie veikiausiai tik geografus dominę duomenys svarbūs paprastam žmogui? Atsakymas gąsdinantis: kuo storesnis ledas dengia ugnikalnį, tuo vėsinamas jis ilgiau spjaudosi pelenais.

Mokslininkai skelbia, kad vieno ugnikalnio išsiveržimas neretai pažadina ir gretimą ugnikalnį. Be to, praeityje vulkanas iš po Ejafjadlajokudlio ir Katla jau riaumojo drauge tris kartus.

Katla prabunda maždaug kas 80 metų. Todėl žinant, kad pastarąjį kartą šis Islandijos ugnikalnis lava ir pelenais putojosi 1918-aisiais, jo išsiveržimas artimiausiu metu – daugiau negu realus.

Bet tai, kas atrodė grėsminga XIX a. ar XX a. pradžioje, didesniu siaubu atsišaukia dabar, XXI šimtmetyje.

Tuomet visai kitaip veikė paštas, nebuvo greitojo susisiekimo priemonių, tad nemaža dalis žemyninės Europos veikiausiai ir nesužinojo apie išsiveržusius Islandijos ugnikalnius.

1918-aisiais dar buvo nedaug lėktuvų, kurių variklius galėjo pažeisti stichijos dulkės.

O svarbiausia – nebuvo dabar itin tankios visą pasaulį apjuosusios globalizacijos grandinės. Prekių ir paslaugų, laisvo žmonių judėjimo grandinės, kurią dabar trauko motina gamta.

Tad kas iš tiesų laukia žmonijos, jei ugnikalniai dar kelioms savaitėms, pusmečiui ar metams nutupdys lėktuvus?

Bendrovės jau skelbia, kad šios oro krizės metu kasdien drauge patyrė maždaug 200 mln. JAV dolerių nuostolių.

Dar niūresnis psichologinis šios krizės efektas. Kai kurie iš susidūrusiųjų su trikdžiais oro uostuose jau dabar tikri, kad ateityje verčiau rinksis 6 valandas traukiniu nei valandą lėktuvu.

Kol pelenais, nors ir su pertrūkiais, spjaudysis ugnikalnis ar net du, keliautojus lydės baimė užsibūti oro uostuose arba priverstinai išlaidauti neblogai pasipelnyti progos nepraleidusiuose viešbučiuose.

Kažkas nustos pirkti paskutinės minutės, draudimo garantijų neteikiančius lėktuvų bilietus. Kažkam paskutinę akimirką nepavyks įsigyti bilieto į perpildytą traukinį.

Atostogausime arčiau namų. O tai galbūt reikš mirtiną peilį ir taip kraujuojančioms Graikijos ir Ispanijos ekonomikoms.

Pasaulio futbolo čempionato rengėjai Pietų Afrikos Respublikoje veikiausiai irgi tik baisiausiame košmare regi pustuščius stadionus.

Žinoma, kažkas džiaugsis sulėtėjusiu gyvenimo ritmu ir dėl štilio danguje atsiradusia dingstimi nenuvykti į nuobodžią darbo konferenciją.

Šypsosis ir dėl atmosferą teršiančių lėktuvų burnojantys klimato aktyvistai. O juk jau prabilta, kad po pastarosios krizės ir poslinkių rinkoje kai kurios oro bendrovės gali visiškai atsisakyti kai kurių reisų. Tarp jų – ir iš Vilniaus.

Prastos naujienos ūkiui

Jei teks kaskart drausti skrydžius ir turizmo pramonė strigs, Europa galės palaidoti savo planus greitai išbristi iš ekonomikos nuosmukio. Pajamos iš turizmo sudaro apie 5 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai – absoliučiai prastos naujienos blogu metu.

Bėda ta, kad niekas negali nuspręsti už ugnikalnį“, – apie susisiekimo oro transporto priemonėmis štilio poveikį valstybių ekonomikoms sakė britė ekonomistė Vanessa Rossi.

Bendrovė „PricewaterhouseCoopers“ jau apskaičiavo, kad savaitė ugnikalnio sukeltos sumaišties Didžiosios Britanijos ekonomikai kainuoja 0,025-0,05 proc. jos BVP. Panašius nuostolius veikiausiai skaičiuos ir kitos didžiosios Europos šalys.

Ką jau kalbėti apie besivystančias šalis, kurių gyvybingumas priklauso nuo eksporto į kitas šalis. Žinoma, tiekėjai turi išeitį – traukinius, laivus. Daugeliu atvejų galima improvizuoti, kaip tai dabar daro dar neseniai ypač greitus pristatymus žadėjusios siuntų kompanijos.

Sudėtingiau improvizuoti farmacijos ir medicinos sektoriuje.

Įvairiose Europos valstybėse šią savaitę teko atidėti dešimtis operacijų, nes iš užsienio negalėjo sugrįžti medikai.

Ilgiau lauks organų transplantacijai pasiryžę asmenys. Didžiosios Britanijos medikai skelbė turėję atidėti kelias svarbias operacijas, mat negalėję iš JAV atsigabenti persodinimui reikalingų organų.

Afganistane sužeisti JAV kariai buvo gabenami ne į bazę Vokietijoje, kaip iki šiol, bet į ne tokį tolimą Iraką. O kai kurioms Vakarų Afrikos šalims teko atidėti skiepijimo nuo poliomielito kampaniją, mat reikalinga vakcina įstrigo Vokietijos ir Prancūzijos uostuose.

O kaip improvizuoti apsirūpinant maistu. Puiku, jei ruošdamiesi naujai oro krizei savo sode jau numatėte vietą papildomai daržovių lysvei. Bėda, jeigu savo pietų stalo neįsivaizduojate be importuotų gėrybių.

Antai Kenija kas dieną į Europos šalis įveždavo apie 1000 tonų šviežių produktų.

O dėl netikėtai užsidariusių rinkų šalis šiomis dienomis turėjo išmesti apie 10 milijonų gėlių, daugiausia rožių.

Daržovių sandėliai ir šaldytuvai greitai persipildė, ir Kenijos smidrais bei brokoliais gardžiuojasi šalies galvijai.

Rusijos turtuoliai pirmieji išsigando dėl pasikeisiančio puotų valgiaraščio. Jie virkauja pristigę austrių, kurių tiekimas nutrūko.

Kadangi austrės šviežios išlieka dešimt dienų, vienos gurmanų parduotuvės Maskvoje darbuotojas sielojosi, kad jomis veikiausiai jau neteks mėgautis šio savaitgalio puotų svečiams.

Užsitęsęs chaosas danguje – rūgšti perspektyva tuojau pat turėti absoliučiai viską pratusiems, tiesa, dar nevisagaliams turčiams.

Ilga oro susisiekimo krizė reikštų didelius nuostolius ir negalintiems pasigirti itin pilnomis piniginėmis.

Automobilių gamintoja „Nissan“ Japonijoje, o BMW – Vokietijoje šią savaitę turėjo kuriam laikui sustabdyti savo gamyklų veiklą, nes pritrūko kai kurių būtinų detalių.

Amerikiečių „Dell“ pranešė, kad vėluos pristatyti savo kompiuterius Europos rinkai.

Ekspertai tikina, kad tokie ir panašūs logistikos grandinės trūkiai reikš išaugusias įvairiausių prekių – nuo mobiliųjų telefonų iki automobilių sėdynių apvalkalų – kainas.

Kita vertus, gal ir nieko bloga, jei ugnikalnio pamokytos kompanijos pakeis savo, kaip aiškėja, netobulus veiklos modelius.

„Bendrovės turėtų iš anksto pasirūpinti apsauginiais šarvais. Matematika – dar ne viskas, reikia nepamiršti tikrovės“, – moko konsultacijų bendrovės „Carreira Consulting“ vadovas Billas Carreira.

Ekspertas pabrėžia, kad daugybė bendrovių visame pasaulyje pernelyg pasitikėjo strategija „tiksliai pagal terminą“: kai prekė ar paslauga reikiamą tašką pasiekia nė kiek ne anksčiau, nei tai būtina.

Tad jei pasaulis išmoks dabartinės sumaišties pamokas, prisitaikys, galbūt net savo naudai įkinkys jos diktuojamus pokyčius, nauji ugnikalnių išsiveržimai veikiausiai nebeatrodys tokie baisūs.