Visų pasaulio meškų garbei Kaune buvo surengtas analogų neturintis rankų darbo meškinų kolekcijos pristatymas.
Ją sukūrė apie dvidešimt Lietuvos menininkų ir dizainerių.
Voljerui reikia remonto
Šventėje vyko aukcionas – per jį visos lankytojų ir meškomanų surinktos lėšos bus skiriamos Kasparo gyvenimo kokybei gerinti ir naujosios draugės lokės paieškoms.
Baltojo lokio patelę ketinama įsigyti iš Maskvos zoologijos sodo, tačiau dėl prastų sąlygų jos kol kas nebūtų galima įkurdinti voljere, kuriame šiuo metu Kauno zoologijos sode karaliauja Kasparas.
Jau seniai meistro rankos nemačiusiame voljere reikia sutvirtinti griūvančius laiptelius, suremontuoti vidines patalpas, įrengti lokei irštvą.
Meškomanų daugėja
Tačiau pirmasis renginys nesulaukė tokios stulbinamos sėkmės, kaip tikėtasi.
Atskaičiavus šventės išlaidas, po aukciono meškinui Kasparui liko kiek daugiau nei tūkstantis litų.
„Džiugu, kad meškomanų ir jų draugų būryje jau gausu ne tiktai Lietuvos menininkų, dizainerių.
Tarp jų – ir vaikų pramogų pasaulio, muzikos, šokio ir netgi gardumynų gamintojų atstovų“, – sakė šventės organizatorė Eglė Veršininienė.
Renginyje šmaikštavo ir talentą rodė Ąžuolyno meškučių cirkas, Raganiukės teatras supažindino su pasaulio meškinais, šokių grupė „Basse“ išjudino ir mažylius, ir jų tėvus.
Rengs antrą šventę
Meškomanija užsikrėtė ir grupės „69 danguje“ merginos, jaunosios dainininkės Eglė Jurgaitytė su Ela ir Bela bei Lina Joy, greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald's“, ryškioji „Baliomanija“.
Tortų kepėja Jūratė Gulbinienė vaikus vaišino didžiuliu tortu, o atkeliavęs į svečius „Kubuš“ meškinas – sultimis.
Maždaug po mėnesio planuojama surengti antrąją labdaros šventę, kuri, tikimasi, Kasparui bus gerokai dosnesnė ir jis galės džiaugtis lokės draugija.
Vaikai ir gyvūnai – šventas reikalas
Grupės „69 danguje“ narė Nijolė Pareigytė:
„Labai džiaugiuosi, kad imtasi iniciatyvos ir bent vienam zoologijos sodo gyvūnui galėjome kuo nors pagelbėti. Prie renginio prisidėjome savo dainomis.
Visada prisidedame prie labdaros vaikams, o ši, skirta gyvūnui, bene pirmoji tokia. Labai mylime gyvūnus, niekada nesibodime dainuoti ir padėti kuo tik galime.
Aš turbūt net per daug myliu gyvūnus, jie – mano silpnybė. Kur tik pamatau, pašeriu, visus galėčiau parsitempti į namus.
Visiems reikia draugų – ir meškinui. Labai gražu, kad yra žmonių, kurie tuo rūpinasi.
Tik man sakė, kad to meškiuko gyvenimo sąlygos labai baisios, liūdna dėl to. Iš tiesų Kauno zoologijos sode esu buvusi labai seniai, gal prieš kokius dvidešimt metų. Tačiau dabar, atšilus orams, esu nusiteikusi ten vėl apsilankyti.“