Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius Nerijus Zableckis
BNS sakė, kad pūvantys dumbliai jūroje sudaro vadinamąsias dykumos
zonas.
„Negyva zona reiškia, kad dugne miršta ir augmenija, ir
gyvūnija, nes pūvant dumbliams suvartojamas deguonis ir ten susidaro
„dykuma“. Nei žuvų, nei augalų nebelieka“, - sakė ekspertas.
Jis teigė, kad jau dabar Baltijos jūroje zonos, kuriose nėra
gyvybės, siekia Lietuvos dydžio teritoriją.
„Jos dabar užima 70 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą - tai
yra Lietuvos dydžio teritorija. Tai yra didžiulė netektis, nes
automatiškai mažėja tiek žuvies ištekliai, tiek augmenija
žūva“, - teigė N.Zableckis.
Anot gamtosaugininko, šiuo metu Baltijos jūros žydėjimas nėra
didelis - piką pasiekęs itin karštomis liepos vidurio dienomis,
pastarosiomis savaitėmis jis sumažėjo dėl bangavimo ir lietaus,
kurie išmaišė vandenį.
N.Zableckis sako, kad norint sustabdyti
„dykumų“ plėtimąsi Baltijoje būtina uždrausti skalbimo miltelius
su fosfatais, mažinti taršą iš žemės ūkio, valyti nuotekas iš
laivų.
„Kruiziniai laivai per metus Baltijos jūroje perveža apie 80
milijonų keleivių. Didžiulė dalis laivuose susidarančių
kanalizacijos nuotėkų vis dar išleidžiama tiesiai į jūrą.
Paskaičiuota, jog taip į jūrą patenka apie 72 tonas azoto ir 18
tonų fosforo.
Be maistinių medžiagų nuotėkose gausu bakterijų,
virusų ir kitų patogenų, maisto likučių, detergentų, taip pat
sunkiųjų metalų.
Problema būtų išspręsta, jeigu dauguma
didžiųjų Baltijos jūros uostų, įskaitant Klaipėdos valstybinį
jūrų uostą, įsirengtų tinkamus nuotėkų surinkimo įrenginius“,
- teigiama Lietuvos gamtos fondo dar vasarį prezidentei Daliai
Grybauskaitei išsiųstame kreipimesi.
Lietuvos gamtos fondas yra labdaros paramos fondas, kurio tikslas
- išsaugoti sveiką ir nepažeistą Lietuvos gamtinę aplinką. Fondo
steigėjai - šalies visuomenės veikėjai, gamtininkai ir
gamtosaugininkai.