Dažniau laisto ir dengia nuo saulės
Gėlės į permainingus orus reaguoja nevienodai: vienos džiūsta nuo karščio, kitos pūva nuo drėgmės, trečios žydi ir auga ypač vešliai.
“Pavojingiausi karščiai gėlėms su smulkiomis šaknelėmis – jos tuojau ima džiūti. O svogūninėms gėlėms, tokioms kaip lelijos, pavojingesnės gausios liūtys, kurios pūdo svogūnėlius. Darbuotojai jaudinasi ir dėl jurginų – gali būti, jog rudenį dalis jų bus papuvę dėl po lietaus užsistovėjusio vandens”, - pasakoja Botanikos sodo vyresnioji agronomė gėlininkė R.Maršelienė.
Labiausiai rūpinamasi padaugintomis ir ką tik pasodintomis gėlėmis – jas tenka kasdien laistyti, nuo kaitrios saulės gėlės apsmaigstomos šakelėmis, pridengiamos dėžutėmis ar popieriaus lakštais – kad tik būtų šešėlis.
Dažniau laistomi ir miesto gėlynai Laisvės alėjoje, Santakos parke, Parodos gatvės įkalnėje, pakabinamos vazos Vilniaus gatvėje. Tačiau miestui tai papildomų išlaidų nesudaro – su savivaldybe sutartį sudariusi bendrovė gėlynus laisto už fiksuotą sumą.
Sunku ir augalams, ir darbuotojams
Botanikos sodo darbuotojai karštomis dienomis į darbą skuba net dviem valandomis anksčiau – šeštą ryto. Taip pagrindinius darbus galima nudirbti iki didžiųjų karščių. „Kai temperatūra pakyla iki trisdešimties laipsnių, su šakėmis ir kastuvu darbuotis lauke ar ravėti piktžoles yra labai sunku. Per karšta būna jau devintą valandą ryto“, - rūpesčiais dalijosi R.Maršelienė.
„Kiekvieną vasarą būna nudžiūvusių augalų, taip pat kasmet, ypač pavasarį, teritoriją apsemia vanduo. Tiesiog tada stengiamės ten nieko nesodinti”, - aiškino Botanikos sodos direktoriaus pavaduotojas administracijai Aurimas Didžiokas. Anot jo, situacija šįmet nėra blogesnė nei ankstesniais metais.
Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Birutė Zareckienė taip pat teigė, jog gėlynai laistomi gerai, todėl didžiausias krūvis per karščius tenka nė gėlėms, o gėlininkams – palaistyti visus gėlynus miesto centre užtrunka beveik visą dieną.