„Pūvantys dumbliai jūroje sudaro vadinamąsias dykumos zonas.
Negyva zona reiškia, kad dugne miršta ir augalija, ir gyvūnija, nes pūvant dumbliams suvartojamas deguonis ir ten susidaro dykra. Nei žuvų, nei augalų nebelieka”, – kalbėjo Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.
Jau dabar Baltijos jūroje zonos, kuriose nėra gyvybės, siekia Lietuvos dydžio teritoriją – jos užima 70 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą. Tai – didžiulė netektis.
Pasak gamtosaugininko, šiuo metu Baltijos jūra žydi nesmarkiai – piką pasiekęs itin karštomis liepos vidurio dienomis žydėjimas pastarosiomis savaitėmis sumažėjo dėl bangavimo ir lietaus, kurie išmaišė vandenį.
Norint sustabdyti tokių dykrų plėtimąsi Baltijos jūroje, būtina uždrausti skalbiamuosius miltelius su fosfatais, mažinti taršą iš žemės ūkio, valyti nuotekas iš laivų.
„Kruiziniai laivai per metus Baltijos jūroje plukdo apie 80 milijonų keleivių. Didžiulė dalis laivuose susidarančių kanalizacijos nuotekų vis dar išleidžiama tiesiai į jūrą.
Apskaičiuota, jog taip į jūrą patenka apie 72 tonas azoto ir 18 tonų fosforo. Be maistinių medžiagų, nuotekose gausu bakterijų, virusų ir kitokių patogenų, maisto likučių, detergentų, taip pat sunkiųjų metalų.
Problema būtų išspręsta, jeigu dauguma didžiųjų Baltijos jūros uostų, įskaitant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, įsirengtų tinkamus nuotekų surinkimo įrenginius”, – teigiama Lietuvos gamtos fondo dar vasarį prezidentei Daliai Grybauskaitei išsiųstame kreipimesi.
Saugo gamtą
* Lietuvos gamtos fondas yra labdaros paramos fondas. Jo tikslas – išsaugoti sveiką ir nepažeistą gamtinę aplinką.
* Fondo steigėjai – šalies visuomenės veikėjai, gamtininkai ir gamtosaugininkai.