Radioaktyvus cezio izotopas Cs-137, kuris po 1986 metų gegužę
Černobylio atominėje elektrinėje nugriaudėjusio sprogimo pasklido
kai kuriuose Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos regionuose, yra
susikaupęs medžiuose ir miško paklotėje, sakė Prancūzijos
radiacinės saugos ir branduolinio saugumo instituto (IRSN) aplinkos
spinduliuotės tyrimų laboratorijos vadovas Philippe'as Renaud.
„Jeigu šie medžiai sudegs, cezis pasklis ore ir galės būti
įkvėptas žmonių. Vėjas jo gali atnešti netgi į Prancūziją“, -
nurodė ekspertas.
Tačiau jis pridūrė, jog Rusijoje 2002 metais kilę gaisrai
parodė, jog apšvitinimo rizika yra itin maža: kaimyninėse šalyse
spinduliuotės lygis padidėjo viena tūkstantąja bekerelio, o
Prancūzijoje - viena milijonine bekerelio dalimi.
„Tai visiškai nepavojinga“, - pabrėžė Ph.Renaud.
IRSN tyrėjas Jeanas Rene Jourdainas,
tiriantis Černobylio avarijos padarinius netoli reaktoriaus
gyvenančių vaikų sveikatai, patvirtino Ph.Renaud išvadą.
„Radioaktyviųjų medžiagų šiuose miškuose per mažai, kad jos
sukeltų pavojų sveikatai. Jeigu miškai užsiliepsnos, vietos
gyventojus paveiks dukart didesnis nei įprastas spinduliuotės
lygis“, - nurodė J.R.Jourdainas, pridūręs, jog daug didesnį
pavojų kelia per gaisrus į aplinką pasklidę nuodingi dūmai.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Sergejus Šoigu
penktadienį pranešė, kad mėginama sustabdyti gaisrų plitimą
Rusijos vakaruose, kur dirvožemyje iki šiol išlikę radioaktyvių
teršalų, pasklidusių po Černobylio avarijos.
Beje, Rusijos žiniasklaida skelbia, jog Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas iš savo kišenės miškų gaisrų aukoms skyrė 12 tūkst. dolerių.
Gaisrų aukomis Rusijoje jau tapo daugiau nei 50 žmonių. Be pastogės liko daugiau nei 3 tūkst. 500. Šiuo metu karščių ir sausrų sukelti miškų gaisrai siaučia 22 Rusijos regionuose.