Anot sinoptikės Juditos Liukaitytės, karštą šeštadienio
dieną temperatūra rekordinių aukštumų nepasiekė, labiausiai
sušilo Druskininkuose - iki 34 laipsnių karščio. Kitur buvo 30-33
laipsniai. Tačiau visą dieną laikėsi didelė santykinė drėgmė.
Jos žodžiais, po drėgno ir karšto šeštadienio naktį į
sekmadienį susidarė palankios sąlygos aukštiems kamuoliniams
debesims formuotis: „Turėjome škvalinius vėjus, kartu buvo
liūtys, perkūnija.“
„Čia tiesiog ėjo škvalų linija, ir susidarius konvekciniams
debesims, daugelyje Lietuvos vietų kilo škvalai, pridarė nemažai
nuostolių. Tam pagrindinės sąlygos buvo tai, kad buvo karšta,
drėgna ir pusantro kilometro aukštyje turėjome truputį vėsesnio
oro įsiveržimą. Tai davė nedidelį impulsą formuotis, ir tas
nedidelis impulsas pridarė daug bėdos“, - sakė J.Liukaitytė.
Sinoptikės teigimu, stipriausias škvalinis vėjas sekmadienio
naktį užregistruotas meteorologijos stotyse Kaune ir Šeduvoje -
čia jo greitis siekė 26 metrus per sekundę. J.Liukaitytė neatmetė
galimybės, kad kurioje nors vietoje galėjo kilti ir stipresnis
vėjas, kurio meteorologijos stotys galimai neužfiksavo.
Specialistė pasakojo, kad daug žalos Lietuvoje pridaręs
škvalinis vėjas veikia kaip „kombainas“, verčiantis medžius.
Medžiai esą dažniau virto ir dėl to, kad vėjas juos lengviau
išvertė iš drėgnos žemės, be to, jie patys prisisotinę
drėgmės.
„Debesys virš Lietuvos išsivystė iki 12 kilometrų aukštyje -
iš tiesų galingas debesis. Pačiame debesyje (...) priekinėje
dalyje oras veržiasi į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi
žemyn. Tada susidaro sūkurys, bet ne toks kaip ciklonas, uraganinis
vėjas ar viesulas. Tai jau yra, sakykime, važiuoja kombainas ir
pjauna javus - kaip koks volas eina. Škvalinio vėjo yra tokia
savybė, kad jis pjauna viską“, - pasakojo sinoptikė.
Tačiau, anot jos, toks vėjas nėra rekordinis - 1986-aisiais
užfiksuotas 40 metrų per sekundę vėjo greitis.
Sekmadienio naktį daugiausia - iki 17-18 milimetrų - prilijo
Raseiniuose ir Dotnuvoje, tuo metu sekmadienį dieną Telšiuose ir
Laukuvoje iškrito per 40 milimetrų lietaus.
„Gausesni lietūs buvo sekmadienį dieną, kai per Lietuvą slinko
šaltasis atmosferos frontas. Jį lydėjo ir visoje Lietuvoje griaudė
perkūnijos, paskui frontą ėjo lietaus zona - prilijo Telšiuose,
Laukuvoje ir iki 41 milimetro“, - sakė J.Liukaitytė.
Pasak jos, artimiausiomis dienomis panašūs škvalai neturėtų
užgriūti, tačiau tikėtina, kad stichijos šėlsmas gali
pasikartoti savaitės pabaigoje.
Išsiųstos milžiniškos pajėgos
Sekmadienio naktį praūžus škvalui gesinti gaisrų ir atlikti gelbėjimo darbų buvo išsiųsta net 517 gaisrinių gelbėjimo ir 17 specialiųjų automobilių.
Šį savaitgalį daugiausia rūpesčių gyventojams ir ugniagesiams gelbėtojams sukėlė šeštadienio naktį praūžusi vėtra. Vien šalinti nulūžusių ir ant kelių bei pastatų užvirtusių medžių ugniagesiai vyko 243 kartus. Iš jų net 70 kartų Kauno apskrityje, 39 kartus Alytaus apskrityje, 15 kartų Vilniaus, 14 kartų Šiaulių, 11 kartų Utenos apskrityse, teigiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime.
Vėtra pasiglemžė 4 žmonių gyvybes. Du vyrai žuvo Varėnos rajone ir dvi moterys mirtinai sužalotos Prienų ir Šiaulių rajonuose. Nemažai Lietuvos pietrytinių rajonų gyventojų buvo likę be elektros energijos, kurios tiekimas iki šiol dar atnaujinamas. Vėjas plėšė namų stogus, nuo žaibo iškrovos užsiliepsnoję degė gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.
Sekmadienį ir pirmadienį Kauno miesto ir rajono, Alytaus, Varėnos, Prienų, Kaišiadorių ir Trakų rajonų savivaldybėse įvyko savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų posėdžiai, kuriuose buvo svarstoma, kaip kuo greičiau atstatyti nutrauktą elektros energijos tiekimą gyventojams, pašalinti išverstus medžius ir atlaisvinti kelius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus patiems neliesti ant elektros laidų ar elektros oro linijų atramų užvirtusių medžių, nes tai pavojinga gyvybei.
Ragina diegti informavimo sistemą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas ragina kuo skubiau įgyvendinti gyventojų informavimo apie gresiančius pavojus SMS žinutėmis projektą, už kurio vykdymą atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
"Pirmi žingsniai, siekiant įdiegti naują sistemą, padaryti, bet reikia kuo skubiau išspręsti teisinius ginčus. Šiuo metu apie grėsmes įspėjančių sovietinių sirenų kaimų gyventojai tikrai niekada negirdėjo ir neišgirs", - sakė A. Anušauskas.
Pirmadienį susitikęs su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotoju vidaus tarnybos pulkininku Vytu Kaziliūnu komiteto pirmininkas pažymėjo, kad gamtinės stichijos šėlsmas verčia koreguoti įstatymus ir priimti skubius sprendimus.
Pasak A.Anušausko, taip pat reikėtų įvertinti galiojančius teisės aktus, pagal kuriuos nustatytos elektros perdavimo linijų apsaugos zonos ir vykdoma jų priežiūra, apsirūpinama rezerviniais elektros generatoriais.
Seimo komiteto pirmininkas A.Anušauskas mano, kad Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų darbuotojai daug padarė ir daug daro šalindami vėtros padarinius ir atkurdami elektros tiekimą gyventojams, bei tikisi, kad buvo tinkamai įvertintos galimos rizikos bei iš anksto imtasi visų prevencinių priemonių užkertant kelią elektros linijų pažeidimams. "Jei tam trukdė ar trukdo netobuli teisės aktai, koordinuotų veiksmų su savivaldybėmis ar miškų savininkais stoka - tai atsakingos institucijos bei valstybinės įmonės turėtų labai aiškiai įvardyti", - pabrėžė A.Anušauskas.