260 kvadratinių kilometrų ploto – Liuksemburgo dydžio – ledo gabalas atskilo nuo Petermano ledyno mėnesio pradžioje ir sukėlė nerimą laivininkystės stebėtojams.
Tačiau, pasak JAV pakrantės apsaugos tarnybos specialistų, bijoti neverta, nes dauguma ledkalnių skyla, ištirpsta arba užplaukia ant seklumos per kelerius metus, kuriuos užtrunka jų kelias iki tų vietų, kur prieš šimtmetį nuskendo į ledkalnį įsirėžė Titanikas.
Tarnybos skaičiavimais, anksčiausiai ledo salos nuolaužos laivybos plotus pasiektų 2011-ųjų ledo sezono pabaigoje, nors labiau tikėtina, kad tik 2012-aisiais.
Pasak ledkalnių stebėjimo padalinio viršininkės Lisos Mack, milžiniškas ledo luitas gali būti pavojingas, bet greičiausiai toks nėra, nes mažiau nei 1 proc. nuo Grenlandijos atskilusių ledų pasiekia Niufaundlando salos krantus.
Ši ledo sala yra didžiausias nuo Arkties ledynų atskilęs luitas nuo 1962-ųjų, kai Atlantu plaukė dvigubai didesnis ledkalnis.