"Skaičiuojama bendra žalia be elektros tinklų - 21 mln. kitų, iš jų keliams - 1 mln. litų, miškams - 15 mln. litų, draudiminiams įvykiams apie 5 mln.", - Vyriausybės posėdyje ketvirtadienį pranešė R.Palaitis.
Tai, pasak jo, yra apibendrinta įvairių institucijų pateikta informacija. Į bendrą sumą neįskaičiuota žala elektros linijoms ir nedraudiminiai pakenkimai - tai yra neapdrausto turto.
Šalies valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužta daugiau nei 350 tūkst. kietmetrių medienos, analogiški nuostoliai ir privačiuose miškuose. Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai siekia daugiau nei 17 mln. litų. Pirmadienį buvo skelbta, jog žala sieks apie 10 mln. litų.
Pasak generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, labiausiai nukentėjo Pietryčių ir Pietų Lietuvos miškų urėdijų miškai: Dubravos (70 tūkst. ktm), Valkininkų (70 tūkst. ktm), Švenčionėlių (60 tūkst. ktm), Varėnos (50 tūkst. ktm), Prienų (30 tūkst. ktm), Kaišiadorių (30 tūkst. ktm), Kauno (15 tūkst. ktm), Alytaus (15 tūkst. ktm), Trakų (12 tūkst. ktm).
Įvertinus audros padarinius valstybiniuose miškuose kaip ekstremalų įvykį, miškų urėdai įpareigoti skubiai vertinti susidariusią situaciją miškuose, imtis visų galimų priemonių padarinių likvidavimui.
Sutvarkyti audros nuniokotus miškų plotus miškininkams prireiks ne mažiau kaip 2 mėnesių.
Trečiadienį miškininkai savaitgalio škvalo padarytus nuostolius miškams apžiūrėjo iš paukščio skrydžio ir liko apstulbę.
"Dengimas tų išlaidų bus iš įvairių šaltinių. Tose savivaldybėse viešuosius darbus dengs Europos socialinis fondas, miškų atstatymo darbus didele dalimi dengs pačios miškų urėdijos ar savininkai. Žmonių nuostolius didele dalimi dengs draudimas, tų gyventojų, kurie buvo apsidraudę", - po posėdžio žurnalistams teigė laikinai premjerą Andrių Kubilių pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, škvalo nuostoliams kompensuoti turėtų pakakti maždaug 5 mln. litų, kurie yra Vyriausybės rezerve. Lėšos bus skiriamos savivaldybėms pagal išrašytas sąskaitas.
Pasak R.Palaičio, vėtra didžiausios žalos padarė miškų ir elektros sektoriuje, o miškuose vėjo išversta apie 500 tūkst. kubinių metrų medienos.
"Penki šimtai tūkstančių - tai skaičius, virš kurio Lietuvoje skelbiama ekstremali situacija", - sakė ministras. Jo teigimu, kol kas riba nepasiekta, bet gali būti, kad bus pasiekta suskaičiavus nuostolius.
R.Palaitis teigė, kad škvalo sugadintos medienos kiekis apskaičiuotas remiamasi žalos valstybiniuose miškuose duomenimis: žinant, kad apie 35 proc. Lietuvos miškų yra privatūs, bendras kiekis apskaičiuojant prognozuojant.
Jokie kiti parametrai, pasak jo, nesiekia ribų, dėl kurių būtų skelbiama ekstremali padėtis. R.Palaičio teigimu, kol kas nė viena savivaldybė, išskyrus Kaišiadorių, nepaskelbė ekstremalios padėties.
"Kaišiadorys paskelbė padėtį be kriterijų, tiesiog pasakė, kad tai ekstremali situacija - nereikia jiems jokių kriterijų", - teigė R.Palaitis.
Jeigų sugadintos medienos kiekis būtų viršytas, anot jo, būtų šaukiama ekstremalių situacijų komisija ir konstatuota, kad šalyje yra ekstremali padėtis, nutarta, kokių priemonių reikia imtis.
"Šiandien galvojama, ką daryti su šia mediena, kokių priemonių imtis miško ūkyje. Viena iš idėjų buvo sustabdyti visus kirtimus medienos kitose vietose, ten, kur miškai nuo vėtros nenukentėjo, o į rinką leisti medieną iš nukentėjusių plotų", - sakė R.Palaitis.
Jo duomenimis, tik apie 10 procentų škvalo sugadintos medienos yra pakankamai neblogos būklės (išversti medžiai, kuriuos galima panaudoti kaip kokybišką medieną), likę 90 proc. tinka tik malkoms ir perdirbimui, medienos plaušo plokščių gamybai.
Per audrą, anot ministro, visoje šalyje buvo apgadinti 424 gyvenamieji namai ir pastatai.