Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų
svetainė, tyrėjų grupė, kuri paskelbė savo darbo rezultatus
žurnale „Environmental Science and Technology“, ištyrusi, kaip auga
sojos ir linai.
2007 metais mokslininkai pasėjo šių augalų itin užterštame
sklype prie Pipetės - Černobylio AE darbuotojų miesto,
ištuštėjusio po avarijos. Tuo pačiu metu tyrėjai pasėjo sojos ir
linų lauke, iš kurio radioaktyvios medžiagos acija išvalyta.
Paaiškėjo, kad augalai per gana trumpą laiką sugebėjo
prisitaikyti prie didelio radiacijos fono.
„Tiesiog neįtikėtina, kaip greitai sugebėjo prisitaikyti ši
ekologinė sistema“, - sakė agentūrai BBC vienas tyrėjų grupės
narių Martinas Hayduhas.
Po avarijos Černobylio AE 1986 metais daugelis ekspertų manė, kad užteršta zona aplink elektrinę daug metų bus „išdeginta žemė“, kurioje neišliks nei gyvūnų, nei augalų.
Tačiau atskirtoje 30 kilometrų zonoje, į kurią įeina
Pripetės miestas ir Černobylis, ėmė sparčiai augti augalai, ten
taip pat yra nemažai laukinių žvėrių.
Ekspertai mano, kad augalams buvo gana paprasta „prisitaikyti“
esant naujoms radiacijos sąlygoms, nes prieš daug milijonų metų
gyvybė Žemėje buvo priversta kovoti su didelėmis radiacijos
dozėmis. Ir įvykiai Černobylio AE galėjo vėl atgaivinti šiuos
senus mechanizmus.
„Tikriausiai augaluose jau yra kažkokių algoritmų. Žemėje
visada buvo radiacijos - nuo pirmųjų mūsų planetos susidarymo
etapų, - pažymi M.Hayduhas. - Tais laikais radiacijos lygis Žemės
paviršiuje buvo kur kas aukštesnis nei dabar. Sprendžiant iš
visko, augalai gaudavo radiacijos, kai gyvybė Žemėje tik pradėjo
atsirasti, ir todėl susikūrė dabar veikiantį mechanizmą.