Aplinkos ministerija pasiūlė Nyderlandų aplinkos apsaugos
agentūrai atsiimti šias atliekas, rašo „Lietuvos žinios“.
Aplinkosaugininkų duomenimis, į Lietuvą iš viso atplukdyta
apie 300 tūkst. tonų naudoto asfalto granulių. Šį krovinį
pasidalijo Kaune įsikūrusi bendrovė „Merkonson Grupp LIT“,
klaipėdiškė įmonė „MGM Baltija“, Šilalės rajono Dargalių kaime
gyvenantis Stasys Taunjanskis, Kauno rajone, Vandžiogaloje,
registruota įmonė „Aktila“, Biržų rajono Užušilių kaime
įsikūrusi žemės ūkio bendrovė „Šilas“, Klaipėdos rajono
Žiaukų kaime registruota bendrovė „Keveda“.
Tačiau liūto dalis - apie 225 tūkst. tonų naudoto asfalto -
atiteko bendrovei „Femira“, įsikūrusiai tuo pačiu adresu kaip ir
„MGM Baltija“ - Turgaus g. 31, Klaipėda.
Dalis naudoto asfalto sukrauta Klaipėdos mieste ir rajone. Kitas
atliekas suspėta išgabenti iš pajūrio, ir jos pasklido po
Lietuvą.
Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos
departamentui susidomėjus šiuo kroviniu paaiškėjo, kad Nyderlandai
šiuo metu sparčiai restauruoja savo kelius - asfalto dangą keičia
patvaresniu betonu. Nebežinant, kur dėti išardytą asfaltą, rasta
išeitis - jį išvežti.
Sutartyse nurodyta, kad prekės - naudoto asfalto - gamintoja yra
Nyderlandų įmonė „Bentum Recycling Kombinate V.O.F Rotterdam“,
tiekėja - Latvijoje registruota bendrovė „SIA BME Trading“, gavėjos
- minėtos Lietuvos verslininkų bendrovės.
Olandiškas asfaltas gabenamas prisidengus 1999 metais Europos
Parlamento ir Tarybos patvirtintu žaliuoju atliekų sąrašu. Viename
jo punktų įrašytos kelių statybos bei priežiūros bituminės
medžiagos (asfalto atliekos), kuriose nėra dervos.
Žaliojo sąrašo atliekoms taikoma supaprastinta vežimo Europos
Sąjungoje (ES) procedūra: valstybės gavėjos kompetentingai
institucijai (šiuo atveju Lietuvos aplinkos ministerijai) nebūtina
pranešti apie planuojamas įvežti atliekas bei gauti jos leidimą.
Tačiau Lietuvos aplinkosaugininkų teigimu, asfalto atliekos į
mūsų šalį atvežtos nelegaliai. Be to, šio krovinio užsakovai
neturi leidimo tvarkyti atliekas (TIPK - taršos integruotos
prevencijos ir kontrolės leidimas).
Aplinkosaugininkai įvežusioms atliekas bendrovėms uždraudė
jas tvarkyti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
nurodyta kontroliuoti, kad prie Slengių kaimo ir kitur sukrautas
naudotas olandiškas asfaltas nebūtų išvežamas, pardavinėjamas ir
t. t.
Bendrovės „Femira“ direktorius Andrius Čereška tvirtino niekada
neslėpęs, kad olandiškos asfalto granulės padarytos iš atliekų,
tačiau, anot jo, ne kiekviena atlieka yra būtent tokia. Esą neretai
ji - žaliava.
„Tarkime, keičiate automobilio padangas naujesnėmis. Senosios -
jau lyg ir atlieka. Tačiau kaimynas paprašo perduoti šias padangas
jam, nes jos dar gana geros. Taip pat yra ir su olandišku permaltu
asfaltu - nors jis dokumentuose vadinamas atlieka, tačiau tai
medžiaga keliams tiesti“, - aiškino A.Čereška.
Pasak jo, Nyderlandų sertifikavimo įstaiga „Eerland
Certification B.V.“ ir gamintoja „Bentum Recycling Kombinate V.O.F“
išdavė sertifikatus, kad olandiškas asfalto granuliatas atitinka
standarto reikalavimus. Kad tai yra statybinė medžiaga patvirtino ir
mūsų valstybės Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
Paklaustas, ar naudotas asfaltas buvo gautas veltui, ar reikėjo
už jį mokėti, A.Čereška tvirtino, kad bendrovė už šią prekę
sumokėjo. Tačiau kai kurie aplinkosaugininkai tvirtino priešingai -
esą olandai mokėję užsakovams, kad tik šie išvežtų asfaltą
iš jų valstybės.
„Magistraliniams keliams tiesti šis asfalto užpildas gal ir
nelabai tinka. Tačiau rajonų žvyrkeliams, ūkininkų keliukams -
puikiai tiktų. Iš šio olandiško asfalto jau ne vienas kelias
nutiestas, atvažiuokite - pamatysite“, - kvietė A.Čereška.
„Jei tai būtų geras daiktas, olandai nebūtų jo atsikratę -
juk jiems reikia tvirtinti savo krantus“, - sakė asociacijos
„Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas,
netikintis importuotojų pateiktais sertifikatais.
Pasak jo, Lietuvos keliuose taip pat nuskutama ir sumalama
nemažai asfalto dangų, paskui ši medžiaga vėl panaudojama.
„Tačiau tai - kitokia žaliava negu tas olandiškas asfaltas. Ji
limpa, ją patogu naudoti, o iš Nyderlandų atvežtos medžiagos
vadinti asfaltu nedrįsčiau. Mūsų laboratorijos, ją ištyrusios,
išvados prastos. Galbūt tas permaltas asfaltas ir nelabai kenkia
aplinkai. Tačiau naudoti jį ekonomiškai neapsimoka. Kad taptų
tinkamas, į jį reikia pridėti daug brangių medžiagų“, - aiškino
kelių specialistas.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus
pavaduotojos Linos Virvilienės teigimu, geriausia būtų šį
krovinį grąžinti Nyderlandams.
„Aišku, dabar tai nelengva. Jei importavę šias atliekas
verslininkai sugebės įrodyti, kad galima jas apdoroti - gal tegul
apdoroja? Tačiau neapdorotas olandiškas asfaltas - atlieka, kurios
naudoti negalima“, - sakė L.Virvilienė.
Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis informavo, kad
Aplinkos ministerija jau pasiūlė Nyderlandų aplinkos apsaugos
agentūrai atsiimti olandiško asfalto atliekas iš Lietuvos.
„Tyrimai parodė, kad didelio pavojaus gamtai jos nekelia, tačiau
kodėl Lietuva turi tapti šiukšlių kraštu? Atliekos pateko čia be
mūsų leidimo ir pažeidžiant europinę direktyvą. Apdoroti jas
nėra pajėgumų, o tokių, kokios yra dabar, mūsų standartai
neleidžia naudoti. Tad geriau tegul išveža, kaip atvežė“, - sakė
viceministras.