Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, pastaruoju metu Europoje ir visame pasaulyje nemažai nerimo sukėlė paukščių gripo, snukio ir nagų, mėlynojo liežuvio, klasikinio kiaulių maro ir kitų ligų atvejai, todėl epizootinio saugumo užtikrinimas tampa vis aktualesnis.
„Šių ligų sukėlėjai gali būti pernešami dideliais atstumais, todėl nesame apsaugoti nuo šių ligų protrūkio. Trijų Šengeno erdvės valstybių bendras auditas padės atsakyti, ar esame tinkamai pasiruošę atremti galimus pavojus“, - teigia N. Mickuvienė.
Lietuvai 2007 m. įsiliejus į Šengeno erdvę ir panaikinus sienų su Europos Sąjungos valstybėmis kontrolę, iškilo būtinybė įdiegti ir su kitomis ES narėmis derinti naujas kontrolės priemones, galinčias užkirsti kelią užkrečiamųjų gyvulių ligų plitimui ir patekimui į Lietuvą. Norint išvengti infekcijų sklaidos, apsaugos sistema turi sklandžiai veikti visose Šengeno erdvės šalyse. Plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą, Lenkijos nacionalinės audito institucijos iniciatyva nuspręsta Lenkijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje atlikti auditus, įvertinant, kaip kiekvienos iš šių valstybių institucijos yra pasirengusios užtikrinti epizootinį saugumą įstojus į Šengeno zoną.
Ketvirtadienį ir penktadienį Vilniuje vykstančiame susitikime Lenkijos, Lietuvos ir Slovakijos auditoriai pristatys kiekvienoje iš šių valstybių atliekamų auditų preliminarius rezultatus, bus aptarta bendros audito ataskaitos rengimo koncepcija.
Galutinę visų trijų valstybių auditų rezultatus apibendrinančią ataskaitą planuojama pateikti Europos Sąjungos institucijoms.