Žemesnės instancijos teismas anksčiau šią bylą atmetė.
„Manau, kad Aukščiausiasis administracinis teismas turės
pradėti šią bylą, nes nėra teisinio pagrindo atsisakyti“, - sakė
teismo atstovas Teuvo Arolainenas.
Byla turėtų būti nagrinėjama skubos tvarka, nes Rusiją ir
Vokietiją per Baltijos jūrą sujungsiančio, iki 55 mln. kubinių
metrų dujų per metus praleisiančio dujotiekio „Nord Stream“
statytojai jau pradėjo darbus jūros dugne.
Paprastai bylos nagrinėjimas Aukščiausiame administraciniame
teisme užtrunka devynis ar dešimt mėnesių.
„Žinoma, šiuo atveju ieškovai gali prašyti paspartinti
procesą, tačiau neatrodo, kad sprendimas būtų priimtas dar šiais
metais“, -sakė T.Arolainenas.
Žemesnės instancijos Vasos miesto administracinis teismas
rugsėjį atmetė Suomijos gamtos apsaugos draugijos (SLL) ir trijų
Estijos gamtos apsaugos grupių prašymą panaikinti „Nord Stream“
dujotiekio statybos leidimą, kurį Suomija išdavė 2010 metų
vasarį, nes vamzdynų tiesimas gali pakenkti regiono ekologijai.
Teismas pripažino galimą projekto poveikį aplinkai, tačiau
dėl nepakankamų duomenų, įrodančių projekto žalą regiono
ekologinei sistemai, ar toksinio poveikio jūros dugnui, atmetė
ieškovo prašymą
Būtinus leidimus dujotiekiui tiesti jau davė Suomija, Švedija,
Danija, Vokietija ir Rusija.
„Nord Stream“ konsorciumą sudaro Rusijos „Gazprom“ (valdo 51
proc. „Nord Stream“ akcijų), Vokietijos BASF ir „E.ON Ruhrgas AG“(po
15,5 proc.) ir Nyderlandų „Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF Suez“ (po 9
proc.).
Baltijos jūros dugnu tiesiamas 7,4 mlrd. eurų kainuosiantis 1224
kilometrų ilgio „Nord Stream“ vamzdynas sujungs Rusijos Vyborgo
miestą su Vokietijos Greifsvaldu. Jis eis Rusijos, Suomijos,
Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniais vandenimis.
Apie 375 kilometrų atkarpa bus nuteista Suomijos ekonominėje
zonoje. Ketvirtadalis Europoje suvartojamų dujų patiekiama iš
Rusijos.