Raudonas purvas pasklido Rabos upėje ir teka į Dunojaus vandenis
ties Dėro miestu.
Ši pramonės avarija, įvykusi sugriuvus rezervuaro pylimui, jau
vadinama ekologine katastrofa ir dabar kelia pavojų visai Dunojaus,
antrosios ilgiausios Europoje upės, ekosistemai.
Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad toksiškas raudonas
dumblas, išsiliejęs iš vienos aliuminio gamyklos Vengrijos
vakaruose, ketvirtadienį pasiekė Rabos upę, tačiau dar nepasklido
Dunojuje, kuris yra viena iš pagrindinių Europos vandens arterijų,
informavo Vengrijos stichinių nelaimių valdymo agentūros atstovas.
Pasak Tiboro Dobsono, gelbėtojai stengiasi sumažinti
išsiliejusio pramoninio šlamo šarmingumą, kurio reakcija (pH)
tebesiekia 9 ir yra gerokai didesnė nei įprastas nekenksmingas lygis
(6-8).
Atstovas nurodė, kad teršalai Dunojaus intaką Rabą pasiekė
apie 3 val. 30 min. Grinvičo (6 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
T.Dobsonas sakė, kad dėl šlamo išsiliejimo išgaišo žuvys
Marcalio upėje, kurią pirmąją paveikė teršalai, pasklidę
pirmadienį iš sugriuvusio aliuminio gamyklos atliekų rezervuaro.
Anksčiau ketvirtadienį vienas vandenvaldos tarnybos pareigūnas pranešė, kad išsiliejęs toksiškas pramoninis šalmas pasiekė Dunojaus upę ir gali užteršti šios svarbios vandens arterijos
ekosistemas.
Jis naujienų agentūrai AFP sakė, kad šioje didelėje upėje
vandens šarmingumas jau pastebimai padidėjęs.
Ištyrus mėginius, paimtus Dunojuje ir jo intake Rabe, „šarmingumas kiek didesnis nei įprasta - 8,96-9,07“, nurodė AFP šaltinis.
Dunojaus vandens reakcija (pH) paprastai būna apie 8.
Vengrijos kaimų gyventojai,
kurių namus nuniokojo kenksmingo raudonojo šlamo nuotėkis,
reikalauja kompensacijų iš bendrovės, kuri atsakinga už šią
ekologinę katastrofą, informuoja telegraph.co.uk.
Vengrijos policija pradėjo nusikalstamo nerūpestingumo tyrimą
dėl pavojingų atliekų išsiliejimo.
Vengrijos aplinkos apsaugos ministerija trečiadienį pareiškė,
kad raudonam kenksmingam dumblui, po sprogimo ištekėjusiam iš
aliuminio gamyklos atliekų rezervuaro, išvalyti prireiks mažiausiai metų ir didžiulių lėšų.
Naujausiais duomenimis, žuvo keturi žmonės, dar 120 buvo
sužeisti. Šeši žmonės laikomi dingusiais be žinios. Informuojama,
kad nuo raudonojo šlamo bangos smarkiai nukentėjo mažiausiai
septyni kaimai. Kai kur atliekų srovės gylis siekė beveik 2 metrus.
Nuodingos atliekos pakenkė mašinoms, apgadino tiltus ir namus,
pastogę buvo priversti palikti šimtai žmonių.
Prie Kolontaro kaimo merijos trečiadienį rinkosi pasipiktinę
kaimiečiai. Iš aliuminio gamyklos, iš kurios rezervuaro ir ištekėjo
kenksmingas šlamas, jie reikalauja kompensacijos. Vietos pareigūnų tvirtinimu, kaime po nelaimės liko negyvenami 34 namai. Patys kaimo
gyventojai teigia, kad sunaikintas visas kaimas, nes jų turimas
turtas visiškai prarado vertę.
„Visą kaimą galima sulyginti su žemėmis. Nebėra prasmės grįžti
į negyvenamus namus. Tie, kurie galėtų sugrįžti, šiame kaime tikrai
nebegyvens. Nuo šiol tai - mirusi gyvenvietė“, - sakė vienas kaimo
gyventojas.
Aliuminio bendrovės atstovas Jozsefas Deakas
susirinkusiems žmonėms sakė, kad bendrovė nesikratys atsakomybės,
jei bus įrodyta jos kaltė.
Gamykla, kurioje įvyko nelaimė, įkurta Aikos mieste - apie 160
kilometrų į pietvakarius nuo Budapešto. Atliekų rezervuare įvykus
sprogimui iš jo ištekėjo 600-700 tūkst. kubinių metrų pavojingo
raudonojo šlamo, kuriame gausu geležies oksidų.
Skelbiama, kad trečiadienį gelbėtojams pavyko sustabdyti
atliekų tėkmę iš rezervuaro.