Tai, ką jie ruošiasi daryti su pagautomis žuvimis, greičiau primena mediciną, tiksliau - chirurgiją, nei žvejybą.
Vandenyje vyksta mokslinė studija.
Apie valandą trunkančios vienos žuvies gaudynės – tik pradžia. Žuvis graibštu skubiai traukiama į krantą ir ruošiamasi tikrų tikriausiai operacijai. Į lašišos pilvą turi būti implantuotas specialus radijo siųstuvas - žymeklis.
Taip mokslininkai stebės lašišos judėjimą, tirs jų elgseną neršto metu.
Į krantą ištraukta lašiša anestezuojama (užmigdoma) iki visiškos nejautros. Nors mokslininkai sako, kad šaltakraujai gyvūnai skausmo nejaučia, tik išgyvena didelį stresą.
Prieš dešimtmetį lašišų populiacijai Lietuvoje buvo iškilusi grėsmė, tačiau šiandien situacija gerėja.
Lietuvoje gyvenančių lašišų migracijos kelias – ilgiausias Europoje, tačiau ne vien tuo galime pasigirti.
Mokslininkas Kęstas Skrupskelis sako, kad girdėjo, kaip giriasi švedai. Anot jų, Stokholmas yra vienintelė Europos sostinė, kuri sulaukia į upę atplaukiančių neršti lašišų. K.Skrupskelis šypsosi - jis ką tik rankose laikė Vilniuje pagautą įspūdingą žuvį.
Vilniečiams pasisekė, nes Baltijos lašišos – itin jautrios cheminiams teršalams, todėl šias žuvis galima laikyti aplinkos švarumo indikatoriumi.
Kol kas mokslininkai šį projektą įgyvendina tik savo pačių iniciatyva bei ieško
rėmėjų.