Pastaraisiais metais daugelis gamtos mylėtojų atkreipė dėmesį, kad jau
vasaros pradžioje Lietuvoje augančių kaštonų lapus išmargina rudos
dėmės. Pasirodo, Lietuva neišvengė bjauraus kenkėjo - kaštoninės
keršakandės - dėmesio.
Šie mikrodrugiai anksčiau veisdavosi tik Balkanuose, tačiau palaipsniui
išplito po visą Europą. Mokslininkai įspėja, kad jų apnikti ir
negelbėjami kaštonai per maždaug 5 metus gali žūti.
Kaštoninė keršakandė veisiasi pačiuose kaštonų lapuose - išgraužia
juose takus ir deda kiaušinėlius. Todėl paprasčiausias ir pigiausiais
būdas kovoti su šiais kenkėjais - surinkti ir sunaikinti visus
nukritusius lapus. Jų kompostuoti negalima - tik deginti ar užpilti
kalkėmis.
Kai kurios kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Lenkija, gelbėdamos kaštonus,
naudoja chemikalus. Tačiau į medžių kamienus leidžiamos injekcijos,
kurios vėliau per lapus sunaikintų šiuos kenkėjus, brangiai kainuoja.
Aktyvus Panevėžio jaunimas nusprendė taip pat prisidėti prie kaštonų
gelbėjimo ir mieste šeštadienį organizuoja pirmąją kaštonų lapų grėbimo
akciją.
Vidurdienį prie Aleksandro paminklo šalia Laisvės aikštės susirinkę
žmonės pasklis po miestą, grėbdami ir į maišus kraudami kaštonų lapus.
Organizatoriai žada aprūpinti maišais ir pirštinėmis, tačiau prašo
galinčius atsinešti savo grėblius.
„Prognozuojamas puikus oras, todėl tikrai verta keletą valandų praleisti
gamtoje ir padėti kaštonams“, - sakė vienas šios akcijos organizatorių
Karolis Sargūnas.