Tarptautiniame tyrime pusė Lietuvos gyventojų (48 proc.) sakė,
kad nerimauja dėl aplinkosaugos situacijos Baltijos jūroje, o 57
proc. sutiko su teiginiu, kad situacija dabar yra blogesnė nei prieš
10 metų.
Kita vertus, BalticSurvey tyrime šeši iš dešimties Lietuvos
gyventojų sakė manantys, kad jie negali vaidinti svarbaus vaidmens
gerindami situaciją. Palyginimui, Lenkijoje ir Švedijoje daugiau nei
pusė apklaustųjų įžvelgė galimybių patiems į gera pakeisti
esamą padėtį.
Net 79 proc. Lietuvos gyventojų sakė, kad nesutiktų papildomai
finansiškai prisidėti prie iniciatyvų gerinti aplinkosauginę
situaciją. Lietuvoje taip pat santykinai daugiausia buvo tų, kurie
teigė, kad jiems būtų nepriimtinas mokesčių didinimas siekiant
pagerinti ekologinę padėtį - tokios pozicijos laikėsi 85 proc.
apklaustųjų - panašiai kaip ir Latvijoje. Tuo metu mokesčių
kėlimui, anot apklausos, mažiausiai priešintųsi skandinavai -
danai, suomiai ir švedai.
Dauguma apklaustųjų Lietuvoje sakė sutinkantys, kad Baltijos
jūrai daug problemų kelia šiukšlės, galimas naftos produktų
išsiliejimas, nesprogusios minos ir palaidotas cheminis ginklas,
deguonies trūkumas, tačiau nebuvo linkę sutikti, kad pavojų kelia
per didelė žvejyba.
Daugiau nei pusė estų, lietuvių, lenkų ir rusų taip pat
nurodė, kad grėsmę kelia dujotiekiai Baltijos jūros dugne. Kitose
valstybėse taip manė mažiau nei pusė apklaustųjų.
Tyrimo duomenimis, prie Baltijos jūros yra poilsiavę 88 proc. Lietuvos gyventojų.
Šių metų balandžio - birželio mėnesiais devyniose
valstybėse apklausta 9 tūkst. žmonių.
Ekspertų teigimu, Baltijos jūrai pavojų kelia pernelyg
intensyvi žvejyba, tarša žemės ūkyje naudojamomis medžiagomis, o
„Greenpeace“ teigia, kad nėščiosios neturėtų valgyti jūroje
pagautų žuvų.