Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius tikisi, kad šis teismo sprendimas užbaigs jau ketvirtus metus besitęsiantį teismų maratoną.
"Teismų maratoną vaizdžiai būtų galima įvardinti "Kazokiškių bendruomenė prieš Vilniaus regiono gyventojus". Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pažeidimų rengiant, svarstant su visuomene ir priimant poveikio aplinkai vertinimo sprendimus, teritorijų planavimo dokumentus, išduodant statybos leidimą, tvirtinant techninį projektą. Teismas nenustatė, kad išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą būtų pažeistos svarstymo su visuomene procedūros, dėl TIPK leidimo būtų daroma žala aplinkai ar pažeistas viešasis interesas. Suteiktas vienų metų terminas yra trumpas, tačiau pakankamas, kad susiję subjektai galėtų pašalinti nurodytus formalius trūkumus", - sako R. Masilevičius.
LVAT konstatavo, jog poveikio aplinkai vertinimo (PAV) sprendimas dėl ūkinės veiklos leistinumo turi galioti ne tik taršos integruotos prevencijos ir kontrolės paraiškos priėmimo, bet ir išdavimo metu. Kitaip tariant, turint teigiamą poveikio aplinkai vertinimo sprendimą per penkerius metus (kol galioja PAV sprendimas) reikia ne tik parengti, apsvarstyti su visuomene ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, techninius projektus, gauti statybos leidimų, pateikti paraišką TIPK leidimui gauti, bet ir gauti patį TIPK leidimą.
Aplinkos ministerijos teigimu, per metus Kazokiškių sąvartyną eksploatuojantis UAB "Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras" turės atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir privalės gauti TIPK leidimą.
Kaip ELTA jau skelbė, teismas patenkino Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės ir G. G. apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą leidimą eksploatuoti Vilniaus apskrities regioninį buitinių atliekų sąvartyną Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaime.
Teismas pažymėjo, kad išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą eksploatuoti sąvartyną, privalėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir priimtas naujas teigiamas sprendimas arba priimta atranką atliekančio subjekto išvada, kad nebūtinas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.
Kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas pradėti vykdyti ūkinę veiklą, kai yra būtinas šios veiklos poveikio aplinkai vertinimas, gali būti išduodamas tik galiojant teigiamam Aplinkos ministerijos sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje vietoje. LVAT nustatė, jog ginčijamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas buvo išduotas pasibaigus teigiamo sprendimo, kuris buvo priimtas 2002 metų birželio 12 d., galiojimui.
LVAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad neatidėliotinas ginčijamo leidimo panaikinimas galėtų sukelti itin sunkių, neadekvačių ir neproporcingų pasekmių Vilniaus regionui ir jo gyventojams. Todėl, įvertinus galimai kilsiančias pasekmes, jei šis teismo sprendimas būtų vykdomas nedelsiant, teismas sprendimo vykdymą atidėjo metams, kad per šį laikotarpį būtų galima išspręsti klausimą dėl Vilniaus apskrities savivaldybėse susidarančių atliekų šalinimo.
Kazokiškių sąvartynas buvo atidarytas 2007-ųjų lapkričio 23-iąją. Į jo statybas ir įrangą investuota beveik 28 mln. litų. Planuota, kad į Kazokiškių sąvartyną iki 2023 metų iš Vilniaus apskrities bus suvežta maždaug milijonas tonų atliekų. Kazokiškių kaime gyvena apie 300 žmonių.
Kazokiškių bendruomenė teismų duris varsto jau ne pirmus metus ir jai nepavykdavo įtikinti teismo panaikinti atsakingų institucijų sprendimus, susijusius su sąvartyno statyba ir eksploatavimu. Teismo buvo prašoma pripažinti, kad neteisėtai ir nepagrįstai 2002 metais buvo patvirtintas detalusis planas, išduotas statybos leidimas ir priimti kiti susiję dokumentai. Bendruomenė tikino, kad apie sąvartyno statybą gyventojai nebuvo tinkamai informuoti.