Mokslininko teigimu, tuštėja vulkano kraterį dengiantis ežeras. Dėl to mažėja slėgis, daromas krateriui iš viršaus. Jei ugnikalnio viduje yra pakankamai magmos, jis gali išsiveržti, sakė G. Sigurdsonas.
Ežeras Grimsviotno krateryje buvo ištuštėjęs jau 2004-aisiais, tada įvyko ugnikalnio išsiveržimas.
Po Eijafjalajokudlio išsiveržimo balandį Europą padengęs vulkaninių pelenų debesis sukėlė beprecedentį skrydžių chaosą. Buvo uždaryta šimtai oro uostų, atšaukta daugiau kaip 100 tūkst. lėktuvų skrydžių. Tai sukėlė nepatogumų daugiau kaip 8 mln. keliaujančiųjų.
Jei dabar išsiveržtų Grimsviotno ugnikalnis, specialistų teigimu, susidarytų daug mažesnis pelenų debesis nei po Eijafjalajokudlio erupcijos.