Pirmą kartą dvi stirnaites ramios Panevėžio Berčiūnų gatvės gyventojai pastebėjo antrąją Kalėdų dieną. Tarp privačių namų vaikštinėjantys laukiniai gyvūnai iš pradžių vos išvydę žmogų sprukdavo.
Bet vėliau stirnos įsidrąsino. Aplinkinių namų gyventojai viešnioms ėmė nešti morkų, kopūstų, obuolių. Čia pat gyvenantis Mindaugas Sekmokas, turintis žirgyną užmiestyje, atvežė joms šieno, duonos.
Negąsdinami gyvūnai kartais netgi guolį nakčiai įsitaiso greta namų, paskabo kiemuose augančių vaismedžių šakelių. Ne kartą ši porelė buvo pastebėta ir per retą tvorą įlindusi į „Kalnapilio” teritoriją, besislepianti tarp medinių padėklų.
Susirūpinęs, kad laukiniai gyvūnai mieste gali patekti į bėdą, M.Sekmokas apie stirnas pranešė aplinkosaugininkams.
Šie paaiškino neturintys galimybių jų sugauti ir patarė tiesiog nebešerti, kad atklydėlės pasitrauktų atgal į mišką.
Tačiau žmonėms širdis neleido palikti jų be pašaro – stirnos atrodė išsekusios.
„Jei stirnas pavyktų sugauti, jas galėčiau per žiemą priglausti žirgyne – turėtų ir pastogę, ir šieno”, – laukinių gyvūnų likimu rūpinosi M.Sekmokas.
Prieš kelias dienas atvažiavę medžiotojai nesėkmingai bandė stirnas pagauti – jos paspruko, o viena, šokdama per tvorą, susižeidė koją.
Bandymas gelbėti nusilpusius gyvūnus iš dalies sėkmingai baigėsi vakar rytą. Stirnoms vėl pasirodžius „Kalnapilio” teritorijoje, vieną jų bendrovės darbuotojas sugavo. Pasak specialistų, tai prieš metus pasaulį išvydęs stirniukas.
Po veterinaro apžiūros nuspręsta, kad išsekusio gyvūno išleisti į laisvę negalima. Aplinkosaugininkai rado žmogų, kuris sutiko jį priglausti aptvare ir šerti.
Medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus vadovo Petro Narbuto nuomone, miškuose stirnos masiškai dar nekrinta, tačiau dar po kokio mėnesio joms gali būti riesta.
Šie žvėrys vargsta klampodami po gilų sniegą ir susižaloja kojas į ledo plutą. Jie nebepajėgia prasikasti iki žiemkenčių ar žolės, negauna žalio pašaro, suserga skrandžio uždegimu, nusilpsta ir gali žūti.