Per kelias pastarąsias savaites Australijoje, Brazilijoje, Filipinuose ir Šri Lankoje lietaus iškrito tiek, kiek paprastai prilyja per kelis mėnesius.
Liūčių sukelti milžiniški potvyniai apsėmė du trečdalius Australijos Kvynslando valstijos. Tai – didžiausi potvyniai šioje šalyje per 100 metų.
Brazilijoje vanduo išjudino žemę – nuošliaužos palaidojo mažiausiai 611 žmonių.
O potvyniai Šri Lankoje ir Filipinuose privertė šimtus tūkstančių žmonių palikti namus.
Specialistai tvirtina, kad galingas liūtis ir potvynius lemia bendras veiksnys – Ramiajame vandenyne pastebimas meteorologinis reiškinys „La Nina”.
Šis reiškinys susidaro dėl vandens viršutinio sluoksnio atvėsimo Ramiojo vandenyno rytinės atogrąžų dalies srityse.
Kitas panašus reiškinys vadinamas „El Nino” – jo metu vandens temperatūra Ramiajame vandenyne pakyla.
Mokslininkai jau anksčiau aiškino, kad kas 2–7 metus pasikartojantis reiškinys „ La Nina” šįkart bus ypač stiprus.
Teigiama, kad gruodį prasidėjusius potvynius lemia vandenyno srovių ir oro masių sąveikos į rytus nuo Australijos ypatybės.
Iš Ramiojo vandenyno rytų Australijos krantų link judančios vėsaus vandens masės greitėja ir įšyla. Šis veiksnys skatina debesų susidarymą ir sukelia liūtis.
„Prieš kelis mėnesius prognozavome, kad „La Nina” bus itin intensyvus. Tačiau neturėjome galimybių iš anksto nuspėti kritulių kiekio, kuris viršijo visus Australijos rekordus”, – teigė Didžiosios Britanijos Redingo universiteto mokslininkas Nicholas Klingamanas.
Pasak šio specialisto, su „La Nina” greičiausiai buvo susiję ir pernykščiai potvyniai Pakistane, nusinešę maždaug 2 tūkst. gyvybių.
Šis reiškinys praėjusių metų pabaigoje taip pat lėmė stichines nelaimes Kolumbijoje, Venesueloje, Meksikoje ir Gvatemaloje.
Be to, „La Nina” greičiausiai kalta dėl beveik visą Europą praėjusių metų pabaigoje sukausčiusių šalčių.