Iš šių mokesčių į valstybės iždą bus surinkta 1,8 mlrd. JAV dolerių. Po Australiją siaubusių potvynių atstatymo darbai šaliai kainuos apie 5,6 mlrd. Australijos dolerių.
Australijos gyventojai, nukentėję dėl stichijos, šio mokesčio nemokės.
Australijos ministrė pirmininkė Džulija Gilard (Julia Gillard), šio naujo mokesčio įvedimo iniciatorė, dar turės įtikinti savo parlamento koalicijos partnerius, konkrečiai - „žaliuosius“, taip pat nepriklausomus deputatus iš kaimo rajonų.
Kol kas abi frakcijos kritikuoja Dž. Gilard politiką. Nepriklausomi parlamentarai reikalauja, kad būtų įvestas nuolatinis mokestis stichinių nelaimių atveju, o „žalieji“ piktinasi paraleliniu siūlymu apriboti kenksmingų dujų į atmosferą išmetimo mažinimo programas.
Potvyniai Australijos rytuose prasidėjo 2010 m. gruodį dėl smarkių liūčių. Didžiausių nuostolių patyrė anglies ir žemės ūkio sektoriai. Pavyzdžiui, Kvynslendo valstijoje uždaryta 25 proc. šachtų, dėl to anglies kaina gali išaugti nuo 300 iki 500 Australijos dolerių už toną, o tai neabejotinai atsilieps visai pramonei.
Gamtos išteklių turtinga Australija tapo vienintele stambia išsivysčiusia ekonomika, kuri įstengė pasaulinės finansinės krizės laikotarpiu išvengti recesijos. To pasiekti pavyko, visų pirma, dėl didelės Australijos anglies, geležies rūdos ir kitų žaliavų paklausos Azijoje.