Naujasis EAA vertinimas rodo, kad pasaulinis gamtinių išteklių poreikis maisto, drabužių, būsto ir transporto reikmėms tenkinti sparčiai auga. Tai vis labiau alina Europos ir viso pasaulio ekosistemas, ekonomiką, mažina socialinę sanglaudą. Tačiau SOER 2010 ataskaita patvirtina, kad gerai suplanuota aplinkos apsaugos politika net ir sudėtingoje situacijoje leidžia gerinti Europos aplinką ir nekenkia augimo potencialui.
Pasak EAA direktorės pavaduotojo Gordono McInneso, mes sunaudojame daugiau gamtinių išteklių nei turėtume norėdami išlaikyti ekologinį stabilumą. Ir taip yra ne tik Europoje, bet ir visoje mūsų planetoje.
„Klimato kaita yra vienas akivaizdžiausių nestabilumo ženklų, tačiau remdamiesi įvairiomis pasaulinėmis tendencijomis galime daryti išvadą, kad ateityje ekosistemoms gresia didesnė sisteminė rizika. Dabartinės finansų krizės pobūdis turėtų mus priversti sustoti ir susimąstyti“, - sako G. Makinesas.
Norėdami visiškai pereiti prie išteklius tausojančios ekologiškos ekonomikos, gamindami, vartodami ir priimdami pasaulinius su prekyba susijusius sprendimus turime deramai atsižvelgti į visus aplinkos išteklius: biologinę įvairovę, naudingąsias iškasenas, vandenį, orą. Visų šių padėtis tiesiogiai susijusi ir su didėjančiu atliekų srautu, būtinybe atliekas tinkamai rūšiuoti ir perdirbti.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pažymi, kad Lietuvoje ekonomikos sunkmečio laikotarpiu dažnai pasigirsta raginimų ekonomikos augimo problemas spręsti aukojant aplinkos apsaugą. Tačiau Europos mastu padarytos išvados tik patvirtina, jog darni plėtra galima tik sistemiškai sprendžiant visos visuomenės klausimus. Puikus to pavyzdys - tai siūlymai visas buitines atliekas deginti taip neva išvengiant būtinybės vystyti šiuolaikinę atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemą.
„Tačiau retas siūlytojas atvirai pripažįsta (ar žino) atliekų perdirbimo naudą - naudojant atliekas gaminių gamybai taupomi gamtiniai ištekliai, mažėja sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis. Netinkamos perdirbti po rūšiavimo likusios energetinę vertę turinčios atliekos naudojamos energijai gauti, biologiškai skaidžios atliekos - kompostui gaminti, todėl mažėja finansinė naštą gyventojams“, - sako ministras.