Baltijos šalys optimistiškai vertina jūros valymo galimybes

AFP-BNS ir lrytas.lt inf.
Baltijos jūros šalių vyriausybės ketvirtadienį pranešė padariusios pažangą besitardamos dėl užterštos Baltijos jūros valymo, tačiau aplinkosaugininkai tikina, kad tikrų permainų dar teks palaukti.
V.Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)
„Mes tikimės atsikratyti dumblino Baltijos jūros vandens ir susigrąžinti skaidrią žydrąją jūrą ne vėliau nei iki 2020 metų“, - sakė Suomijos Migracijos ir Europos reikalų ministrė Astrid Thors Baltijos šalių veiksmų grupės aukščiausio lygio susitikime Helsinkyje.
Susitikimo tikslas buvo supažindinti jo dalyvius su pažanga, kuri buvo padaryta per metus nuo pirmojo grupės susitikimo, kuriame dalyvavo 11-os Baltijos šalių bei įvairiausių institucijų bei organizacijų atstovai, įsipareigoję įvairiais būdais gerinti nuotekų valymą, kontroliuoti ar mažinti vandens taršą nitratais ir fosfatais, kuriais jūrą teršia žemės ūkis. Susitikimo dalyvės taip pat susitarė gerinti šalių bendradarbiavimą aplinkosaugos valdymo srityje.
Pasak susitikimo dalyvių, 74 procentai praėjusio susitikimo uždavinių „pajudėjo į priekį“, 12 procentų - buvo įgyvendinta, o 14 - procentų nepasistūmėjo.
Tuo tarpu aplinkosaugininkai tvirtina, kad vien pažadų neužtenka ir nereikėtų tikėtis didelių pokyčių vos per vienerius metus.
„Daugelį tų įsipareigojimų šalys jau buvo pradėjusios vykdytai arba joms, bet kokiu atveju, reikėjo juos įvykdyti“, - naujienų agentūrai AFP pareiškė Suomijos aplinkosaugos instituto (SYKE) mokslininkas Seppo Knuutila).
Pavyzdžiui, pasak jo, didžiausia teršėja, Lenkija, pažadėjo pagerinti nuotekų valymą ir nenaudoti fosfatų indų plovikliuose, kaip to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos, kurias pasirašė Lenkija, stodama į ES.
Vis tik dauguma mokslininkų sutaria, kad didžiausią problemą Baltijos jūrai kelia žemės ūkyje naudojami nitratai ir fosfatai, kurie patekę į jūrą sukelia dugno eutrofikaciją, deguonies kiekio sumažėjimą seklumose ir augmenijos bei gyvūnijos nykimą.
„Net jei pavyktų dabar įgyvendinti visus tikslus, tai nesumažintų žemės ūkio atliekų... Jeigu žemės ūkis liks tokiame pačiame lygmenyje arba augs, bus labai sunku trečdaliu sumažinti taršą, kaip yra siekiama“, -sakė S. Knuutila.
Suomijos prezidentė Tarja Halonen paskelbė, kad kitą Baltijos šalių viršūnių susitikimą pažadėjo surengti Rusijos premjeras Vladimiras Putinas savo šalyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.