Tokias išvadas leidžia daryti šią savaitę pristatyta Europos
aplinkos agentūros ataskaita apie Europos aplinką.
Ataskaitoje Lietuva priskiriama Šiaurės Europos regionui,
kuriame artimiausioje ateityje dėl besikeičiančių gamtinių
sąlygų bus ir naudos. Tiesa, pažymima, kad ji bus trumpalaikė.
Prognozuojama, kad Šiaurės Europoje, taigi ir Lietuvoje,
ateityje sulauksime mažiau sniego, mažės ežerų ir upių ledo
danga žiemomis, didės vandens kiekis upėse. Tokios gamtinės
sąlygos lems geresnį miškų augimą ir didesnius derlius.
„Kai kuriuose sektoriuose ir regionuose bent jau kurį laiką gali
atsirasti ir naujų galimybių, pavyzdžiui, geresnės sąlygos
Šiaurės Europoje žemės ūkio gamybai ir miškininkystei“, -
teigiama ataskaitoje.
Viduržemio jūros regione prognozuojant mažiau vasaros turizmui
palankias sąlygas - čia, be kita ko, numatomi vis dažnesni miškų
gaisrai, daugiau mirčių dėl karščio bangų, daugiau pernešėjų
platinamų ligų, Šiaurės Europoje turizmas vasarą gali tapti
aktyvesnis.
„Klimato kaitos prognozės rodo, kad kai kurių regionų
tinkamumas turizmui, ypač Viduržemio jūros, gali vasaros mėnesiais
sumažėti, tačiau padidėti kitais sezonais. Gali atsirasti ir
panašių galimybių plėsti turizmą Šiaurės Europoje“, - sakoma
ataskaitoje.
Regione, kuriam priskirta Lietuva, numatomos galimybės gauti
daigiau hidroenergijos, turėtų sumažėti energijos sąnaudos
šildymui. Tačiau žiemoms šylant, kils didesnis nuostolių dėl
audrų šiuo metų laiku pavojus.
„Ilgainiui, vis dažnėjant ekstremalioms situacijoms, neigiamas
klimato kaitos poveikis greičiausiai vyraus daugelyje Europos
dalių“, - pažymima ataskaitoje.
Anot ataskaitos, iki šiol Lietuva gana sėkmingai išvengdavo
gamtos stichijų. Nuo 1998 metų Lietuvoje nekilo nė vienas Europos
mastu didelis potvynis, o per dešimtmetį šaliai teko kęsti tik
vieną sausrą, kuri beveik visą Europą buvo apėmusi 2003 metais.