Gal kilometras skiria Kruojos užtvanką nuo siūbuojamo tiltelio, nutiesto šalia „Žemynos“ mokyklos. Čia, kur nuolat upėje pliuškenasi laukinių ančių būrys, gyvena gulbių šeimyna. Pakruojiškiai nepraeina tuščiomis pro sparnuočius. Numeta maisto žiemojantiems paukščiams.
Pastarųjų dienų šaltukas, sukalęs ledo uždangą, išginė paukščius kiek toliau - prie Sveikatos parko tyvuliuojančios Kruojos kaskados.
Tačiau pakruojiškių pažerti pietūs ir iš ten jiems matomi. Tik nuplaukti negali. Užtat Kruojos „ledainės“ skanėstai gundo ir audinę. Per kabantį tiltelį skubančių vaikų ir į darbą einančių pakruojiškių laiką skaičiuoja apačioje šmirinėjantis žvėrelis. Praeivių žingsniai ir nuo šalčio girdždantis lieptelis visai negąsdina apsukruolio.
Iš ledinės Kruojos pastogės jis kyšteli galvelę ir šauna prie maisto krūvelės. Pasigriebia kąsnelį ir - vėl į šaltuku ornamentuotą pavėsinę.
Ant sukaustytos Kruojos vinguriuojantis gyvūnėlis yra juodaspalvis.