Kapines prižiūrinčios savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” darbuotojams nuolatos tenka aiškinti savo artimųjų netekusiems žmonėms, kad kapus darko ne piktavaliai, o laukiniai gyvūnai.
Išalkę kiškiai ir stirnos kramsnoja visus čia aptiktus žalumynus – į gedulingus vainikus įpintas chrizantemas, rožes, kalijas.
Aptirpus sniegui stirnos atsikasa ant kapų susodintas našlaites, labai mėgsta jų lapus.
„Tarp paminklų vaikštinėjančios stirnos – įprastas reiškinys”, – pasakojo Karmėlavos kapinių vedėjas Vasilijus Maslovas.
Kelis kartus ankstyvą rytmetį ar temstant jam yra tekę matyti net šešių stirnų pulkelį. Sniege dažnai aptinkama ir kiškių pėdsakų.
Tvoros negelbėja, nes stirnai įveikti apie 1,5 metro aukščio užtvarą nekyla jokių sunkumų.
„Stirnos labai drąsios. Jos ėdesio ieško net šalia kapinių tvoros esančiuose šiukšlių konteineriuose”, – sakė V.Maslovas.
Nežinomi augalai kelia pavojų
Selemonas Paltanavičius
Gamtininkas
„Prieš kelis dešimtmečius Užupio kapinėse Vilniuje savo akimis regėjau stirnų nuskintas rūtas, nors šis augalas yra nuodingas.
Išalkę gyvūnai gali nuskabyti ir gedulingiems vainikams puošti skirtus žalumynus, tačiau kyla pavojus, kad paragavusios nepažįstamų egzotiškų augalų stirnos gali apsinuodyti.
Žiemą maždaug 90 procentų stirnų raciono sudaro kadagių, liepų, gudobelių šakelės, lapuočių medžių žievė.
Šie metai stirnoms nėra patys sunkiausi.”
Prieš porą savaičių aptirpus sniegui joms dabar kyla mažiau sunkumų tiek susirasti ėdesio, tiek įsirengti guolį.”