Šaltuoju sezonu ties Baltijos jūra žiemoja apie 50 rūšių paukščių. Tai juodosios ir ledinės antys, nuodėgulės, narai ir kt. Atvirose marių properšose būriuojasi didieji dančiasnapiai ir klykuolės.
Kuršių nerijos gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius sako, kad šie paukščiai minta įvairiai. „Vieni paukščiai neria į dugną ir renka maistą, pavyzdžiui, moliuskus. Kiti maitinasi žuvimi“.
Anot jo, paukščius į Baltijos jūros pakrantę labiausiai traukia geros mitybos sąlygos. Čia apsistoja net 80 proc. žiemojančių paukščių.
Sparnuočiams palanki ir oro temperatūra, nes žiemos čia nėra per šaltos.
Vienas didžiausių pavojų vandens sparnuočiams - Kuršių nerijoje intensyviai vykdoma žvejyba. Pasitaiko atvejų, kad paukščiai prigeria vandens ir žūsta įsipainioję į tinklus. Tačiau, anot gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo, tokių atvejų nėra daug.
„Žuvį juk valgome, tinklų negalime atsisakyti, o jei nacionalinio parko darbuotojai spėja tai laiku pastebėti – išpainioja įkliuvusius paukščius“, – sako gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
Šiemet pavasario migracija vėluoja – paukščiai delsia grįžti į namus, nes jiems dar truputį per šalta. Anot ornitologo Gedimino Gražulevičiaus, vasario viduryje turėjo pasirodyti vieversiai, bet jų iki šiol dar nematyti. Kovo pradžioje laukiama pempių.
Įvairiais metų laikais nacionaliniame parke peri reti ir saugomi paukščiai. Mažiau žmonių lankomose vietose lizdus tvarko jūriniai ereliai. Kasmet peri 2-3 poros. Miškuose peri ir juodasis peslys, aukštose pušyse įsikuria sketsakaliai. Pajūryje ant smėlio kiaušinius deda jūriniai kirlikai. Apsaugoti nykstančias paukščius rūšis Kuršių nerija yra įsipareigojusi Europos sąjungai.
Apsaugoti nykstančias paukščius rūšis Kuršių nerija yra įsipareigojusi Europos Sąjungai.