Pernai pavasarį didžiulis potvynis nusiaubė
visai šalia Neries įsikūrusius namus. Paupyje gyvenantiems žmonėms
baiminantis, kad tai nepasikartotų šiemet, iš anksto imtasi rengtis
galimam potvyniui.
Kauno miesto savivaldybėje posėdžiavo ekstremalių situacijų
komisija, į kurią susirinko miesto, Kauno rajono, Jonavos miesto
administracijos vadovai, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos,
policijos, Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono vadovai ir kiti
specialistai. Nuspręsta raštu kreiptis į šalies kariuomenės
vadovybę bei Aplinkos ministeriją, prašant techninės pagalbos
stichinės nelaimės atveju. Taip pat sutarta tiksliai išsiaiškinti
povandeninių komunikacijų Neries upėje padėtį bei aptarti glaudaus
Kauno, Kauno rajono ir Jonavos administracijų bendradarbiavimo
potvynio atveju veiksmus.
„Renkamės jau nebe pirmą kartą ir tikrai galime pažadėti:
nepaliksime gyventojų vienų potvynio atveju. Situacija nėra
grėsminga, nes spaudžia šaltukas, tačiau prognozuojamas atšilimas
mums kelia nerimą. Todėl turime būti pasiruošę iš anksto - šiuo
tikslu ir buvo atlikta Neries upės vertinimo studija. Bet ir po jos
dar liko neatsakytų klausimų. Vienas jų - kur upėje įrengtos
komunikacijos, kurios tikrai nukentėtų, jeigu prisieitų sprogdinti
ledų sangrūdas“, - sakė bendram pasitarimui pirmininkavęs Kauno
miesto administracijos vadovo pavaduotojas Zenonas Abramavičius.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadovai bei specialistai
pristatė Neries upės vertinimo studiją, atliktą sraigtasparniu
apžiūrint upės akvatoriją. Jonavos poligone vyko bandomieji ledo
sangrūdų sprogdinimai, siekiant potvynio atveju turėti aiškų
veiksmų planą. Išžvalgytas 40 kilometrų ruožas nuo upės santakos su
Nemunu iki Jonavos. Upės akvatorijos situacija bei ledų sangrūdų
Neryje galimas pavojus įvertintas, atsižvelgiant į infrastruktūrą.
Šiuo metu Neris, kurios plotis tirtame ruože siekia nuo 80 iki
250 metrų, yra visiškai užšalusi. Ji analizuota 200 metrų ruožais,
kurie suskirstyti į tris kategorijas - kur ledų sprogdinimai
galimi, iš dalies galimi ir negalimi. Į pirmąją kategoriją patenka
Kleboniškis, Jonava, į antrąją - Lapės, Karmėlava, o į trečiąją -
Salupiai ir kitos.
Upės ledų neleidžiama sprogdinti ten, kur netoli kranto stovi
namai. Iš dalies leistina sprogdinti ten, kur namai bei keliai yra
atokiau nuo kranto, o visiška veiksmų laisvė galima tik ten, kur
aplinkui nėra nei gyvenamųjų namų, nei kelių. Iš 40 kilometrų ruožo
laisvi sprogdinimo veiksmai galimi tik 8 kilometrų ruože.
„Kaip atskiras pavojus yra išskirtas pačių karių, kurie atliktų
sprogdinimus, saugumas. Nors upė ir užšalusi, tačiau ledas nėra
vienalytis. Jame atsivėrę daug mažų properšų. Labai svarbu žinoti,
kur vandenyje bei arti kranto yra komunikacijos, tokios, kaip
dujotiekis ar aukštos įtampos laidai. Nes sprogdinant, galimi jų
pažeidimai, ir pasekmės gali būti skaudžios.
Be to, žvalgant upę nebuvo įvertinta galima sprogdinimo žala
gamtai - tai turėtų atlikti šios srities specialistai. Taip pat
prieš sprogdinant ir po sprogdinimo būtina žvalgyba iš oro.
Sprogdinimas įmanomas tik tada, kai tai nekelia pavojaus nei
kariškiams, nei civiliams“, - priminė Juozo Vitkaus inžinerijos
bataliono vadas majoras Vygandas Kilčiauskas.
Kaip galimi ledų išjudinimo variantai buvo svarstyti durpių bei
druskos barstymai nuo tiltų, smėlio maišų kaupimas, buksyro
panaudojimas.