Į Ukmergėje, Pakalnės gatvėje, esančio A. ir V.Šanteriovų nuosavo namo kiemą ežys atklydo praėjusį ketvirtadienį.
Ant lentų krūvos pūškuojantį gyvūnėlį pastebėjo iš mokyklos grįžę sutuoktinių vaikai.
Nors lauke spaudė šaltis, ežys buvo labai judrus, bėginėjo nuo vieno sniego krūvos krašto link kito.
17-metė Kamilė, ketveriais metais už ją jaunesnė Leonarda ir 11 metų Šarūnas parsinešė gyvūnėlį į namus ir įkurdino virtuvėje, dėžėje šalia triušio Triuškos narvo.
„Ežiukas greitai pas mus apsiprato. Naktį miega įsisupęs į šaliką, dieną pūškuoja, domisi aplinka.
Kadangi laka tik pieną, svarstome, ar neteks nueiti į žvejams skirtą parduotuvę ir nupirkti jam sliekų, kad geriau pasistiprintų”, – kalbėjo Ukmergės Senamiesčio pagrindinėje mokykloje mokytoja dirbanti 45 metų V.Šanteriova.
Moteris tikisi, kad jos šeimai pavyks tinkamai pasirūpinti naujuoju savo namų gyventoju ir, sulaukus pavasario, paleisti jį į laisvę.
Prabunda tiktai kovo pabaigoje
Sondra Jonceva, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro biologinės įvairovės skyriaus laborantė:
„Tokią šaltą žiemą ežys iš žiemos miego galėjo pabusti dėl dviejų priežasčių.
Viena jų – baigėsi jo sukauptos riebalų atsargos.
Kad galėtų per visą žiemą išmiegoti, per rudenį prieš užmigdamas ežys turi būti užsiauginęs daugiau nei vieną kilogramą svorio.
Antra, ežį iš jo miegojimo vietos galėjo iškapstyti ir pažadinti naminiai gyvūnai, pavyzdžiui, šunys.
Ežiai žiemoja įvairiose vietose: komposto, lapų, šakų ar žabų krūvose, pusrūsiuose ir kt.
Patys ežiai iš žiemos miego pabunda dažniausiai kovo mėnesio pabaigoje, esant ne žemesnei kaip 15 laipsnių šilumos oro temperatūrai.
Namuose priglaustą ežį reikėtų šerti mėsa, įvairiais subproduktais (kepenys, inkstai, plaučiai ir t.t.) ar katėms skirtais konservais.
Jokiu būdu negalima ežiui duoti pieno, nes jis nevirškina pieno baltymo. Taip pat reikėtų vengti ir kiaušinių. Ežio guoliui geriausiai tinka sena kepurė ar dėžė su šienu.”