Tebesitęsiantys šalti orai – atgaiva poledinės žūklės mėgėjams. Ledas vis dar tvirtai laiko vienos labiausiai kauniečių ir rajono žvejų pamėgtos Nevėžio upės vandenis.
Praėjusį savaitgalį ties posūkiu į Užliedžius kelių kilometrų kelio ruože sunku buvo rasti laisvos vietos automobiliui, o ant Nevėžio – praeiti tarp žvejų, palinkusių ties eketėmis.
Nuo seno žinomoje žūklavietėje ant Nevėžio tiršta ir darbo dienomis: apie vidudienį maždaug poros kilometrų upės ruože sėkmę bando šimtai įvairaus amžiaus vyrų. Vieni žuvį iš po ledo vilioja atsiskyrę, kiti – susispietę į kelių ar keliolikos vyrų būrelį ir linksmai tarpusavyje šnekučiuodamiesi.
Upės ledo storis siekia apie 30–40 centimetrų, o kai kur ir daugiau, todėl vaikščioti ir žvejoti ant jo galima drąsiai.
Paklausti apie laimikius vyrai neturėjo kuo smarkiai pasigirti. Esą šiemet poledinė žūklė tapo tik pramoga ir smagiu laiko leidimu.
„Nežinau, kodėl, bet didelės žuvys šią žiemą visai nekimba. Tenkinuosi aukšlėmis, kurių per dieną prigaudau kelis šimtus, ir vienu kitu plakiu.
Svarbiausia, kad laiką gamtoje smagiai praleidžiu ir vakarienei šviežios žuvies pasikepu“, – pasakojo dažną dieną į poledinę žūklę ant Nevėžio susiruošiantis pensininkas Jonas Ambrasas.
Šalia jo žvejojęs Rimas Kizys neslėpė, kad šiemet džiaugiasi ištraukęs vos sprindžio dydžio apie 100 gramų sveriantį plakį ar strepetį.
„Ankstesniais metais iš tokių žuvelių šaipydavomės, o dabar tai – kone sėkmingiausias kibimas“, – prisipažino žvejys, kuris sugautas žuvis dažniausiai veža katei.
Žvejai pasakojo, kad žiemą Nevėžyje kimba ir vėgėlės, tačiau jas reikia mokėti gaudyti. Šios žuvys kimba paryčiais ar pavakariais prie paplautų krantų, nuvirtusių medžių arba giliose daubose.